kviẽtrugiai, kviečių ir rugių hibridai, kultūriniai žemės ūkio augalai. Gauti dirbtinai sujungus kviečio (Triticum) ir rugio (Secale) chromosomas. Pirmieji kvietrugiai buvo sukurti 1881 Vokietijoje, vėliau 1918 Rusijoje. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio išplėtota kvietrugių selekcija Švedijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, kur kvietrugiai auginami grūdams ir žaliajam pašarui. Grūdai stambūs (1000 grūdų masė 43,8 g), juose yra 11,2 % baltymų. Žalioji masė tinka silosui, žolės miltams, granulėms ir briketams gaminti. Auginamos žieminės ir vasarinės kvietrugių veislės. Kvietrugiai dirvožemio ir klimato sąlygoms nereiklūs, derlingi, atsparūs šalčiui ir išgulimui, grybinėms ir virusinėms ligoms, jų šaknys pakankamai tvirtos, gausiai krūmijasi, gerai žiemoja; subrendę grūdai pradeda dygti varpoje, kai oras lietingas.
kvietrugiai
Lietuvoje
Lietuvoje kvietrugiai pirmą kartą išauginti 1935 Dotnuvos bandymų stotyje. Nacionaliniame 2023 metų augalų veislių sąraše įrašyta 16 žieminių ir 2 vasarinių kvietrugių veislės, iš jų ‘Dinaro’, ‘Trias’, ‘Lanetto’, ‘Octavio’, ‘Volpino’ (žieminės), ‘Xerion’, ‘SU Carl’ (vasarinės). 2022 žieminių kvietrugių pasėliai užėmė 55,7 tūkst. ha (vidutinis derlingumas 3,28 t/ha, derlius 181,93 tūkst. t grūdų), vasarinių kvietrugių pasėliai užėmė 7,6 tūkst. ha (vidutinis derlingumas 3,00 t/ha, derlius 22,7 tūkst. t grūdų).
1021