kvintètas (it. quintetto < lot. quintus – penktas), muzikos žanras, apimantis savarankiškus kūrinius 5 atlikėjams (vokalistams arba instrumentininkams), t .p. operų, operečių, mišių, kantatų dalys.
Susiklostymas, žymesni kūrėjai
Labiausiai paplitę kvintetai styginiams ir pučiamiesiems instrumentams. Išpopuliarėjo 18 a. antroje pusėje. Dažnai būna sonatinio ciklo formos. Ištobulintos meninės struktūros kvintetų sukūrė F. J. Haydnas, W. A. Mozartas. 19–20 a. išpopuliarėjo fortepijoninis kvintetas. Tokių kvintetų sukūrė F. Schubertas, R. Schumannas, J. Brahmsas, C. Franckas, D. Šostakovičius. Šiems kvintetams būdinga fortepijono ir styginių instrumentų tembrų derinimas, priešprieša. Vokalinių kvintetų būna operose (P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas, Pikų dama, G. Bizet Karmen).
Kvintetas Lietuvos muzikoje
Lietuvoje koncertuose kvintetai atliekami nuo 19 amžiaus. Pučiamųjų kvintetus griežė Čekų noneto muzikantai, Valstybės teatro kvintetas. Kvintetų pučiamiesiems sukūrė A. Bražinskas, V. Jurgutis, J. Juozapaitis, J. Juzeliūnas, fortepijoninių kvintetų – S. Vainiūnas, J. Kačinskas, V. Kairiūkštis, styginių – F. R. Bajoras, B. V. Kutavičius ir kiti.
1929