Kvýnslandas (Queensland), valstija Australijos šiaurės rytuose. Kvynslandui priklauso nedidelės salos Torreso sąsiauryje ir Karpentarijos įlankoje.
Kvynslando valstijos centras Brisbane’as
Plotas 1 727 200 km2; antra (po Vakarų Australijos) pagal plotą Australijos valstija. 4,93 mln. gyventojų (2017). Centras – Brisbane’as (1,2 mln. gyventojų, 2017); aglomeracijoje 2,33 mln. gyventojų – 47 % Kvynslando gyventojų. Kitos didesnės aglomeracijos (tūkst. gyventojų, 2017): Gold Coastas (663,3), Sunshine Coastas (325,4), Cairnsas (151,9), Townsville’is (180,3), Toowoomba (135,6).
Šiaurėje į Kvynslandą įsiterpusi Karpentarijos įlanka, šiaurės rytuose yra Yorko Kyšulio pusiasalis ir Yorko kyšulys, rytuose – Didysis Vandenskyros kalnagūbris (didžiausias aukštis – 1622 m Bartle Frere’o kalnas), vakaruose – žema lyguma, pietvakariuose – Didžiojo artezinio baseino dalis. Kvynslando rytinę pakrantę juosia Didysis Barjerinis rifas. Kvynslando kranto linijos ilgis 7400 kilometrų. Didžiausios upės: Burdekinas, Fitzroy (teka į Koralų jūrą), Gilbertas, Flindersas, Leichhardtas (teka į Karpentarijos įlanką), Diamantina, Thomsonas (teka į Eyre’o ežerą).
Klimatas subekvatorinis ir tropinis. Brisbane sausio vidutinė temperatūra 21–29 °C, liepos 10–20 °C. Pakrantėje per metus iškrinta vidutiniškai 1000– 2000 mm (šiaurėje >3200 mm), vidurinėje dalyje – 400–800 mm, pietvakariuose – >200 mm kritulių. Lietinguoju laikotarpiu (gruodį–kovą) dažni tropiniai ciklonai. Vakaruose – savanos ir dykumos, rytuose – atogrąžų miškai, šiaurinėje pakrantėje – mangrovės. Veisiasi apie 70 rūšių sterblinių gyvūnų (didžiosios pilkosios, raudonosios kengūros, koalos, laipiojantieji sterbliniai, kuskusai, plačiapėdės sterbliapelės), apie 600 rūšių paukščių (emu, spalvotosios papūgos), apie 1600 rūšių žuvų. Kvynslande yra 3 pasaulio paveldo gamtos paminklai (Australijos žinduolių fosilijų radimvietės, Centro Rytų drėgnųjų atogrąžų miškų rezervatų dalis, Kvynslando atogrąžos).
Kvynslando ūkio svarbiausios šakos – kasybos pramonė ir žemdirbystė. Kasama boksitas (Weipos telkinyje, Yorko Kyšulio pusiasalyje), akmens anglys (Boweno baseine), sidabras, švino, vario, cinko rūdos (Mount Isos telkinyje), auksas, gaunama nafta ir gamtinės dujos. Dirbamoji žemė užima 2 % Kvynslando teritorijos. Auginama cukranendrės, kviečiai, sorgai, miežiai, kukurūzai, arachiai, sojos, tabakai, vilnamedžiai, ananasai, bananai, mangamedžiai, papajiniai melionmedžiai, persikai, abrikosai. Veisiama galvijai ir avys (daugiausia Didžiajame arteziniame baseine). Vario, švino, aliuminio lydymas, mašinų gamyba, laivų statyba, maisto (daugiausia cukraus ir mėsos), chemijos, medienos apdirbimo, popieriaus, tekstilės pramonė. Turizmas. Tarptautiniai oro uostai yra Brisbane, Townsville’yje, Coolangattoje. Jūrų svarbiausi uostai: Brisbane’as, Gladstone’as, Weipa. Išvežama aliuminis, akmens anglys, cukrus, mėsa, vilnos. Per Brisbaneʼą eina Moonie (Naujasis Pietų Velsas)–Brisbane’o naftotiekis, Romos–Brisbane’o dujotiekis.
Istorija
Manoma, iki atvykstant europiečiams čia gyveno apie 25 000 aborigenų. 1825 dabartinio Brisbane’o vietoje, vėliau kitur įkurta kalinių nausėdijų. 19 a. viduryje prasidėjo laisvųjų europiečių imigracija, tai neigiamai paveikė vietos žmonių gyvenimą (per kovas su atvykėliais žuvo apie 20 000 aborigenų). 1859, atskyrus žemes nuo Naujojo Pietų Velso, įkurta Kvynslando kolonija, atradus aukso čia sparčiai daugėjo gyventojų (1867 – apie 100 000, 1880 – 200 000 žm.), plėtojosi gyvulininkystė. 1870 tarp Ipswicho, Dalby ir Warwicko nutiesti pirmieji geležinkeliai. Brisbane’e daugiau telkėsi išeiviai iš Anglijos ir Airijos, kaimo vietovėse ir akmens anglių kasimo versle dirbo imigrantai iš Italijos, Skandinavijos, Vokietijos. Iš Ramiojo vandenyno salų dirbti vilnamedžių plantacijose dažnai prievarta vežti vietiniai gyventojai kanakai. 19 a. pabaigoje sustiprėjo judėjimas dėl socialinių sąlygų gerinimo. 1890 įkurta Darbo partija, 1899 (trumpam; pirmąkart pasaulyje) tapo valdančiąja. 1901 Australiją paskelbus dominija, įkurta Kvynslando valstija, čia gyveno 498 000 žmonių. 1904 suteikta balso teisė moterims. 1922 panaikinti iki tol veikę aukštieji parlamento rūmai. 20 a. pradžioje ir viduryje atradus sidabro, švino, cinko, boksitų, urano plėtojosi pramonė, kuri, palyginti su kitais Australijos regionais, stokojo modernių technologijų. Dėl vėlyvos Kvynslando sunkiosios pramonės plėtros čia išliko daug nepaliestos gamtos (atogrąžų miškai, Australijos šiaurės rytinių pakrančių paplūdimiai, Didysis Barjerinis rifas) ir 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Kvynslandas tapo turizmo centru.