Kwidzyn

Kwidzyn (Kvdzynas), miestas Lenkijos šiaurėje, Pamario vaivadijoje, į pietus nuo Malborko; apskrities centras.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Jono katedros bei pilies ansamblis Kwidzyne (14–19 a.)

37 768 gyventojai (2021). Kwidzynas įsikūręs prie Liwos upės (Vyslos intakas). Per Kwidzyną eina Malborko–Torunės geležinkelis ir plentas. Plaušienos ir popieriaus (didžiausia įmonė Lenkijoje), elektronikos ir elektrotechnikos, maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo, pieno, mėsos, malimo), medienos, metalo apdirbimo pramonė, plastiko dirbinių, variklių alyvos ir tepalų gamyba. Privati aukštoji administravimo mokykla. Sporto ir rekreacijos centras. Žirgynas; jodinėjimo centras. Krašto, pilies muziejai.

Architektūra

Gotikinės gynybinės sienos (14 a.) griuvėsiai. Gotikinis ansamblis: Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Jono katedra (1355, rekonstruota 1864; presbiterija 1330, korpusas su bokštu 15 a., mozaikos, apie 1380, gotikinė polichromija, 14–16 a., yra antkapinių paminklų), Šv. Daratos ir šv. Mato koplyčia (14 a. pabaiga), katedros kapitulos pilis (1347, rekonstruota 1875, dabar muziejus; gotikinis interjero dekoras, žvaigždiniai skliautai, arkadinis kiemas, po 1350), arkiniu tiltu su pilimi sujungtas bokštas – danskeris (1384). Fermora, vadinamieji Regentystės rūmai (1763, išplėsti 18–19 a.), neogotikinė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1858, bokštas 1886).

Istorija

11 a. Vyslos saloje Kvedine (vokiečių kronikose vadinta Quedin, Queden) buvo prūsų gyvenvietė. 1233 ją užėmė Vokiečių ordinas, pasistatė pilį (nugriauta 1540–58), kurią pavadino Marienwerderiu (vokiškai Marijos sala). Miesto teisės nuo 1235.

1254–1587 Pomezanijos (Pamedės) vyskupijos centras, nuo 1285 katedros kapitulos rezidencija. 1263 per Didįjį prūsų sukilimą sukilėliai sugriovė Marienwerderio pilį. 1320–40 šiauriau senojo Marienwerderio pastatyta katedra ir prie jos prisišliejusi pilis. 1440 mieste įkurta Prūsijos sąjunga. Po Trylikos metų karo (1454–66) pagal Torunės taiką miestas liko Vokiečių ordinui. Nuo 1525 priklausė Prūsijos kunigaikštystei (Lenkijos lenas), nuo 1657 Brandenburgui, nuo 1701 Prūsijos karalystei.

Nuo 1772 Vakarų Prūsijos provincijos administracinis centras. 18 a. pabaigoje–19 a. labai vokietintas. Po 1920 Tautų Sąjungos surengto plebiscito liko Vokietijai (Rytų Prūsijai).

1945 01 Kwidzyną be kovos užėmė SSRS kariuomenė (įrengė karo lauko ligoninę apie 20 000 kareivių); ji iki 1945 08 sunaikino apie 50 % miesto pastatų (beveik visą senamiestį). 1945 Kwidzynas perduotas Lenkijai; atstatytas. 1945–52 mieste ir apylinkėse veikė antikomunistinių organizacijų.

Iki 1975 ir nuo 1999 apskrities centras.

Marienwerder; Kvedinas; Quedin; -Queden; -Marienverderis