Kýlis (Kiel), miestas Vokietijos šiaurėje, Jutlandijos pusiasalio pietryčiuose; Šlėzvigo‑Holšteino žemės centras.
Kylio panorama
246 200 gyventojų (2021); aglomeracijoje 325 300 gyventojų.
Kylis įsikūręs abipus Kylio fjordo (Baltijos jūros Kylio įlankos atšaka).
Prekybos (krovinių apyvarta 7,15 mln. t, 2018), žvejybos, keleivių (5,92 mln. keleivių, 2018; keltai į daugelį Europos uostų, tarp jų – į Klaipėdą), jachtų uostas; Kylio kanalas jungia jį su Šiaurės jūra.
Geležinkelis ir automobilių magistralė į Hamburgą. Oro uostas. Laivų statyba ir mašinų gamyba (Howaldtswerke‑Deutsche Werft AG įmonės), elektrotechnikos, elektronikos, optikos ir tiksliosios mechanikos, statybos, poligrafijos, maisto (žuvų apdorojimo, alaus) pramonė. Turizmas.
Universitetas (įkurtas 1665), aukštosios pedagogikos, taikomųjų mokslų, administravimo, policijos ir valdymo mokyklos. Pasaulio ekonomikos, jūrininkystės, pedagogikos ir daug kitų mokslinio tyrimo institutų. Universiteto ir kitos bibliotekos.
Dramos, operos teatrai. Miesto muziejus, skansenas, laivininkystės ir kiti muziejai, jūrų akvariumas. Meno galerija.
Sporto ir pramogų arena Sparkassen‑Arena (13 500 žiūrovų vietų, pastatyta 1952 Ostseehale, kelis kartus rekonstruota; dabartinis pavadinimas nuo 2008).
Planetariumas. Botanikos sodas (seniausias Vokietijoje).
Kasmetinė (nuo 1882) vadinamoji Kylio savaitė – tarptautinė irklavimo regata ir kultūros šventė. Per 1936 (Berlyne) ir 1972 (Miunchene) vasaros olimpines žaidynes Kylyje vyko olimpinės regatos.
2271
Architektūra
Per II pasaulinį karą daug statinių sugriauta. Išliko Holsteinų–Gottorppų pilies (1280) statinys Rantzau-Bau (1697), universiteto senoji biblioteka (1884, architektas M. Gropius), rotušė (1911, architektas H. Billingas,) su 106 m aukščio bokštu; miesto teatro (dabar Operos teatro) rūmai (1907, rekonstruota 1949–75, architektas W. Kallmorgenas).
Bažnyčios: Šv. Petro (1907, architektas K. C. Moseris), gotikinė Šv. Mykalojaus (13–15 a., atstatyta 1950, architektas G. Langmaackas), priešais ją – bronzinė skulptūra Dvasios kariai (1928, skulptorius E. Barlachas).
Kylio kurortinėje zonoje Laboe pastatytas paminklas jūreiviams (1936, skulptorius G. A. Munzeris). Neobarokinė žuvų halė (1910), Warlebergerio rūmai (1916; dabar abiejuose muziejai).
2271
Istorija
Įkurtas 1242, iš Schauenburgo grafo gavus Liubeko teisės privilegiją. Nuo 1284 Hanzos sąjungos narys. Nuo 1773 priklausė Danijos karaliui.
Po Danijos–Prūsijos karo (1864) Kylis buvo bendrai valdomas Prūsijos ir jos sąjungininkės Austrijos, po Austrijos–Prūsijos karo (1866) su visa Šlėzvigo-Holšteino žeme perėjo Prūsijai. Nuo 1871 svarbi Vokietijos karinio jūrų laivyno bazė.
1918 sukilus laivyno jūreiviams Vokietijoje prasidėjo revoliucija (Kylio sukilimas).
Per II pasaulinį karą labai bombarduotas Sąjungininkų.
2271