Kyrie, Kyrie eleison (gr. Viešpatie, pasigailėk), pirmoji nekintamoji mišių (ordinarium missae) dalis.
5 a. pabaigoje popiežius Gelazijus I (492–96) litanijos su Kyrie eleison refrenu giedojimą įvedė mišiose (iškart po introito). Popiežius Grigalius I Didysis (590–604) įtvirtino Kyrie vartojimą mišiose nurodydamas ir atlikimo būdą (pirmą kartą gieda arba kalba celebrantai, o jiems atsako bendruomenė), be to, įvedė ir antrąjį Kyrie dėmenį Christe eleison, kuris tuo metu buvo sakomas tiek pat kartų, kiek pirmasis. Tik maždaug nuo 8 a. galutinai nusistojo tridalė Kyrie struktūra (kiekvienas dėmuo pakartojamas 3 kartus). Tokia Kyrie giesmės forma buvo išlaikyta iki pat Vatikano II susirinkimo (1962–65). Po liturginės reformos pereita prie dukartinės tridalės struktūros. Brandžiaisiais ir vėlyvaisiais viduramžiais išpopuliarėjo Kyrie su tropais; išskirtinė jų ypatybė – papildomas lotyniškas tekstas dažnai būdavo įterpiamas tarp dviejų graikiškų žodžių, bet melodija būdavo išlaikoma ta pati. Vėliau tokių Kyrie atsisakyta (galutinai po Tridento susirinkimo 1545–63), bet išliko iki šiol vartojami pavadinimai visuose Vatikano redakcijos ar jos pagrindu parengtuose giesmynuose.
Išliko nemažai Kyrie melodijų. M. Landwehr‑Melnicki kataloge surašytos 226 melodijos, surinktos iš viduramžių apie 500 rankraščių, kilusių iš Vakarų Europos. Geriausiai žinomos ir plačiausiai giedamos Kyrie melodijos surinktos dabartiniame Vatikano redakcijos giesmyne kyriale. Jame yra 18 pagrindinių ir 11 pasirinktinų (ad libitum) melodijų.
Daugiausia Kyrie melodijų buvo sukurta 10–12 amžiuje. Jos varijuoja nuo paprastų silabinės ar neuminės iki išplėtotų melizminės ritmikos giesmių. Kyrie melodijos buvo kuriamos visomis aštuoniomis bažnytinėmis dermėmis su kiekvienai jų būdinga melodine formuline struktūra. Vėlyvaisiais viduramžiais jau atsirado ir daugiabalsių Kyrie. Vienos seniausių tokių giesmių surašytos 11 a. giesmyne, vadinamajame Winchesterio troparijuje. Čia vartojama organumams būdinga polifoninė technika. Tokio tipo Kyrie kurtos dar ir 12 amžiuje. Paryžiaus Dievo Motinos katedros (12–13 a.) polifonijos kūrėjų palikimą daugiausia sudaro kintamosios mišių giesmės. Daugiabalsių Kyrie ir kitų nekintamųjų mišių giesmių pasitaiko nedaug. Galutinai Kyrie giesmių daugiabalsiškumas įsitvirtino 14 a., susiklosčius daugiabalsių mišių ciklui. Tuo metu nustota kurti ir pavienes Kyrie giesmes (jos tapo neatsiejama mišių ciklo dalimi).
LIETUVOJE Kyrie giesmės buvo giedamos, manoma, kaip ir kitur Europoje. Šaltiniai rodo, kad Kyrie buvo giedama su tropais ir be jų. Ankstyviausiuose išlikusiuose 15–16 a. Vilniaus bernardinų vienuolyno gradualuose šios giesmės užrašytos kartu su kitomis nekintamosiomis mišių giesmėmis. Jų tekstas tik graikiškas ir be jokių intarpų, nors tropuotos Kyrie buvo žinomos ir giedamos Lietuvoje. Viena tokia giesmė (Kyrie fons bonitatis), išversta į lietuvių kalbą (Kyrie wersmie geribes), išspausdinta M. Mažvydo Katekizmo giesmyne (1547), keli vėlesni Kyrie pavyzdžiai yra 17 a. pirmos pusės Nesvyžiaus benediktinių vienuolyno giesmyne Liber Continens (saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bibliotekoje); šie Kyrie pavyzdžiai užrašyti praėjus gerokai daugiau kaip 50 m. po Tridento susirinkimo, kuris uždraudė bet kokių tropų vartojimą liturgijoje. Pavienių daugiabalsių Kyrie giesmių Lietuvoje neišliko.
2752