kyšininkãvimas, nusikalstama veika, kuria kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes – sąžiningą ir nepaperkamą valstybės tarnybos ėjimą bei nepaperkamumą teikiant viešąsias paslaugas ne valstybės tarnyboje. Baudžiamojon atsakomybėn kaltininkas už kyšininkavimą traukiamas, kai savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priima, pažada ar susitaria priimti kyšį, reikalauja ar provokuoja jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Lietuvos baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) nustatyta atsakomybė už kyšininkavimą (kyšio priėmimą), papirkimą (kyšio davimą) bei tarpininko kyšininkavimą (kyšio priėmimą realiai pažadėjus paveikti reikiamą instituciją). Baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą atsiranda nepriklausomai nuo kyšio vertės, bet jei kyšio vertė mažesnė nei 1 bazinė socialinė išmoka (2015 įsigaliojusiu Vyriausybės nutarimu nustatyta 38 eurai), priėmęs kyšį, pažadėjęs, susitaręs, reikalavęs ar provokavęs jį priimti asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Atsakomybėn už kyšininkavimą gali būti traukiami valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys (pvz., asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje, tarptautinėje teisminėje institucijoje). Už kyšininkavimą baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami ir oficialūs kandidatai į tokias pareigas, t. p. asmenys, kurie dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje, privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas. Už kyšininkavimą baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla neatsižvelgiant į tai, kieno naudai (savo ar kitų) buvo kyšininkauta.
2238