La Chaux-de-Fonds (La Šo de Fònas), miestas Šveicarijos vakaruose, Neuchâtelio kantone, netoli Prancūzijos sienos.
La Chaux-de-Fonds
37 200 gyventojų (2023; su gretimu Le Locle’iu sudaro aglomeraciją).
La Chaux-de-Fondsʼas įsikūręs Jura kalnų slėnyje (ištįsęs daugiau kaip 10,5 km), apie 1000 m aukštyje (aukščiausiai esantis Šveicarijos miestas).
Oro uostas. Laikrodžių, kitų tiksliųjų prietaisų gamyba, poligrafijos, maisto pramonė. Vynmedžių auginimo regiono prekybos centras. Turizmas, slidinėjimas.
Laikrodininkystės mokykla. Tarptautinis laikrodžių muziejus Žmogus ir laikas, miesto istorijos, dailės, gamtos istorijos ir kiti muziejai. Zoologijos sodas su vivariumu.
La Chaux-de-Fondsʼas pirmąkart paminėtas 14 a. viduryje; miesto teises gavo 1656.
Architektūra
Po 1794 gaisro, sunaikinusio didžiąją dalį architektūrinių paminklų, miestas perstatytas (1835, architektas Ch. H. Junod) – nutiestas ilgų plačių gatvių tinklas, pastatyta daug art deco stiliaus pastatų.
La Chaux-de-Fondsʼas ir Le Locle’is (laikrodžių gamintojų miestai; miestų planas susiklostė 19 a. pagal gamybos poreikius, gamybinės patalpos yra gyvenamuosiuose namuose arba šalia jų) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2009).
Teatras L’Heure Bleue (1837, 2003 atstatytas), sinagoga (1896), vilos: Fallet (1907), Jacquemet, Stotzer (abi 1909; visų architektai R. Chapallazas, Le Corbusier), Jeanneret-Perret (vadinamasis Baltasis namas, 1912), Turque (1917), Schwob (1916, visų architektas Le Corbusier), kino teatras La Scala (1916, architektai J. Emery, R. Chapallazas, Le Corbusier, perstatytas), Laikrodžių muziejaus pastatas (1969, architektai P. Zoelly, G. Haefeli), bokštas Espacité (1994, architektai J. Richteris, I. D. Rocha).
2271