La Gravette’o kultūra (La Gravèto kultūrà), Gravètės kultūrà, vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi prieš 28 000–20 000 m. Europoje. Pavadinta pagal La Gravette’o urvo (Dordognės departamentas, Prancūzija), kuriame 1880 aptikta senoji gyvenvietė, vardą; rasta daug įvairių titnaginių įrankių. Ši kultūra susiklostė po Châtelperrono kultūros, Aurignaco kultūros pabaigoje, kartais laikoma Périgord’o kultūros trečiuoju periodu.
Skiriamos La Gravetteʼo kultūros 2 grupės: vakarų ir rytų. Vakarų kultūra plito Prancūzijoje, rytų – Vidurio (Moravija) ir Rytų (Rusija) Europoje. Vakarų kultūros žmonės gyveno urvuose ir uolų priedangose, rytų – atvirose gyvenvietėse (pastatai – žeminės ir pusiau žeminės), vertėsi medžiokle (medžiojo stumbrus, arklius, mamutus, šiaurinius elnius), rinko maistą. La Gravetteʼo kultūrai būdinga ploni ir siauri vadinamieji La Gravette’o smailiai, kurių vienas kraštas aštrus, kitas – bukas, ir akmeninės moters statulėlės (Veneros); jų rasta apie 100 (Grimaldi, Savignano, Sireuil’uje, Tursace, Abri Pataude, Trou Magrite, Willendorfe, Brassempouy, Lespugue, Dolní Vĕstonicuose, Předmostyje, Avdejeve, Kostenkuose ir Gagarine).
La Gravette’o kultūros smailis
Gyvenvietėse rasta titnaginių dirbinių (gremžtukų, rėžtukų, antgalių, mikrolitų), kaulinių papuošalų iš pragręžtų žvėrių dantų, antropomorfinių ir zoomorfinių figūrėlių iš mamuto ilčių. Ant uolų sienų rasta piešinių – schemiškų moters, mamuto, stumbro, arklio atvaizdų. Skiriamos La Gravetteʼo lokalinės kultūros – Pavlovo kultūra ir Willendorfo kultūra.