La Platos žemumos dalis – Pantanalis
Mar Chiquitos ežeras
Sierra de la Ventana (La Platos žemumos pietinė dalis)
La Plãtos žemumà (Cuenca del Plata), plati žemuma Pietų Amerikoje, tarp Andų priekalnių, Brazilijos plokščiakalnio ir Atlanto vandenyno, abipus Paranos ir jos intako Paragvajaus. Didžioji dalis – Argentinoje ir Paragvajuje, šiaurinis pakraštys – Bolivijoje ir Brazilijoje. Plotas apie 2,5 mln. km2, ilgis (iš šiaurės į pietus) apie 2400 km, plotis apie 900 kilometrų.
La Platos žemumoje išskiriamos 4 gamtinės sritys: Pampa, Gran Chaco, Tarpupis ir Pantanalis.
Vyrauja lygumos, suskaidytos daugybės upių slėnių. Pietuose (į šiaurę nuo Bahia Blancos) yra kalnų (Sierra de la Ventana, didžiausias aukštis 1239 m, Sierra de Cura Malalis, 1025 metrai).
La Platos žemuma susidariusi iš paleogeno, neogeno, kvartero klastinių uolienų; jos slūgso ant mezozojaus ir paleozojaus klastinių bei vulkaninių ir prekambro kristalinių uolienų.
Per La Platos žemumą teka daug Paranos intakų (didžiausi – Pilcomayo, Bermejo, Salado) ir Paragvajaus. Upių slėniai pelkėti. Ypač pelkėtas Pantanalis. Yra seklių ežerų (Mar Chiquita).
Klimatas šiaurinėje dalyje tropinis, pietinėje – subtropinis. Kritulių iškrinta nuo 600–1000 mm iki 1200–1400 mm per metus.
Dirvožemiai: Gran Chaco lygumoje vyrauja salpžemiai, druskožemiai, kaštonžemiai, išplautžemiai, palvažemiai, Tarpupyje – verstžemiai, Pampoje – juosvažemiai.
La Platos žemumos šiaurinėje dalyje – drėgnosios savanos (užliejamos lietinguoju laikotarpiu), Gran Chaco srityje, Tarpupyje – retmiškiai su savanų intarpais, Pampoje – natūralių stepių likučiai, dirbamieji laukai, pievos, ganyklos.
Gyvūnija būdinga savanoms: pampiniai elniai, pelkiniai elniai, guanakai, maros, lyguminės viskašos, įvairūs šarvuočiai ir agučiai; iš paukščių – nandai, urubai, žalieji kardinolai.