La Tène’o kultūra (La Tèno kultūrà), geležies amžiaus archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi nuo 5 a. pr. Kr. iki 1 a. po Kr. dabartinėje Prancūzijos, Šveicarijos, Čekijos, Slovakijos, Serbijos, Juodkalnijos, Kroatijos, Slovėnijos, Austrijos, Šiaurės Italijos, Didžiosios Britanijos ir Airijos teritorijoje. Priskiriama keltams. Pakeitė Hallstatto kultūrą. Pavadinta pagal 1861–81 ir 1907–17 O. Tischlerio, P. Reinecke’s ir J. Déchelette’o tyrinėtą La Tène’o gyvenvietę (Šveicarija, prie Neuchâtelio ežero). Žmonės gyveno įtvirtintuose kaimuose ar miestuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, kalvyste, auksakalyste ir prekyba. Naudojo geležinius įrankius ir ginklus, žiedžiamąjį ratą, turėjo juvelyrinių dirbinių. Skiriami La Teno kultūros 3 laikotarpiai: ankstyvasis, vidurinis ir vėlyvasis.
La Tèneʼo kultūros radiniai: 1–2 ilgi geležiniai kalavijai, 3–4 segės, 5–6 – moliniai indai, 7–9 – bronzinės apyrankės, 10 – bronzinė antkaklė, 11–12 – auksinių antkaklių dalys
Ankstyvajam laikotarpiui (500–300 pr. Kr.) būdingi trumpi aštrūs geležiniai kalavijai, bronzinės antkaklės, segės, puoštos antropomorfiniais ir zoomorfiniais motyvais, mirusieji laidoti nedeginti kapinynuose, naudota lipdyta ir žiesta, puošta įspaudais keramika.
Viduriniu laikotarpiu (300–100 pr. Kr.) naudota ilgi aštrūs kalavijai su apvalėjančiu galu ir lenkta kryžma, mediniai skydai su geležiniais antskydžiais, stiklu puoštos apyrankės, įvairi keramika, atsirado pirmosios vietinės monetos, mirusieji kai kur pradėti laidoti sudeginti pilkapiuose.
Vėlyvuoju laikotarpiu (100 pr. Kr.–100 po Kr.) tebenaudoti ilgieji, tik be kryžmos, kalavijai, plito durklai su rankenomis, puoštomis antropomorfiniais motyvais, geležinės žirklės, pentinai, spynos, raktai, bronziniai antspaudai. Nuo 4 a. pr. Kr. pradėjo klostytis vadinamasis La Tène’o stilius. Dirbiniai gaminti iš brangiųjų metalų, puošti reljefais, raižiniais, inkrustuoti koralais bei emaliuoti (keltų dailė).