Labanóras, miestelis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 18 km į šiaurės vakarus nuo Švenčionėlių; seniūnijos, parapijos centras. 43 gyventojai (2021). Labanoras įsikūręs Labanoro girioje, Labanoro regioniniame parke. Per miestelį teka Labanoras. Iš rytų prieina Labanoro, iš šiaurės vakarų – Dumblio ežerai. Plentai į Molėtus, Kaltanėnus. Labanoras – spindulinio plano. Medinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (joje yra dailės paminklų). Turizmo paslaugų bendrovė Labanoro pramogos. Paštas, medicinos punktas, biblioteka (1946).
Labanoro herbas
Istorija
Labanoro kaimas minimas 1373, palivarkas – 1539, dvaras – 1568, miestelis – nuo 16 a. pabaigos. 1387 didžiojo kunigaikščio Jogailos padovanotas Vilniaus vyskupui, vyskupų valda buvo iki 1811. 1522 pastatyta bažnyčia, 1820 perstatyta. Apie 1767 įkurta parapija. Nuo 1781 veikė parapinė mokykla. 1784 klebonijai priklausė jurisdika (suvalstybinta 1842). 1863 05 prie Labanoro kovėsi A. Minskio ir K. Maleckio sukilėliai. 20 a. pradžioje miestelis garsėjo uogų turgumis. Sovietų okupacijos metais (1944 rudenį) prie Labanoro veikė P. Lipinskio (Baravyko) Lietuvos partizanų būrys, platesnėje apylinkėje – Tigro rinktinė; Labanoras buvo apylinkės centras, Švenčionėlių miško pramonės ūkio pagalbinė gyvenvietė. 1965 prie miestelio rastas Labanoro lobis. 2009 12 21 bažnyčia sudegė, 2011 atstatyta. 2011 patvirtintas Labanoro herbas. 1846 buvo 132, 1866 – 196, 1923 – 443, 1959 – 264, 1970 – 253, 1979 – 186, 1989 – 134, 2001 – 75, 2011 – 59 gyventojai.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Labanore (iki gaisro)
2723
1303