Labanóro regiòninis párkas, saugoma gamtinė, kultūrinė ir rekreacinė sritis Molėtų, Švenčionių, Utenos rajonų savivaldybių teritorijoje. Plotas 55 317 ha. Įsteigtas siekiant išsaugoti Rytų Aukštaitijos gamtos (kalvotą, ežeringą ir miškingą kraštovaizdį) ir kultūros paveldo (tradicinę architektūrą, Labanoro dūdą, etnokosmologijos tradicijas) vertybes, rekreaciniu požiūriu vertingus kompleksus, jų gamtinę ekosistemą.
Labanoro varpinė
Januliškio maumedžiai
Gamtos objektai
Didelę Labanoro regioninio parko dalį užima Labanoro giria, apie 7000 ha – 285 ežerai (Stirnių, Baltųjų Lakajų, Kertuojų ir kiti).
Yra 30 upių ir upelių (Lakaja, Dumblė, Luknelė), daug pelkių (Girutiškio, Beržaloto, Kanio, Snieginio). Savitas Indrajos–Luknelės aukštupys, Kertuojų ežeras (ledyninio guolio tipo), Ščiūrio ragas (ilgas ir labai siauras pusiasalis, skiriantis Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerus). Labanoro regioninio parko ribose yra Girutiškio ir Kiauneliškio gamtiniai rezervatai ir 35 gamtiniai draustiniai – 5 geomorfologiniai (Maldžiūnų, Panatryčio, Plėšiškių, Salduškio, Žiežulinio), 6 hidrografiniai (Alnio, Kertuojų, Luknelės, Peršokšnų, Siesarties, Stirnių), 4 botaniniai zoologiniai (Antaliedės, Kanio raisto, Kuliakampio, Padumblės), 12 telmologinių (Alsuodžio, Dumblio, Ešerinio I, Ešerinio II, Juodežerio, Krakinio, Laukagalio, Serlediškio, Snieginio, Tramių, Urkio, Vadokšno), 7 kraštovaizdžio (Aiseto, Kulionių, Obelynės, Lakajų, Lakajos, Pažemio, Peršokšnos) ir Mekšrinio botaninis draustinis.
Kertuojų ežeras
Yra gamtos paveldo objektų: geologiniai – Lakajos akmuo, Ožkos akmuo (geologinis paminklas), hidrografiniai – Aiseto, Alnio, Mažųjų Siaurių ežerų pusiasaliai, botaniniai – Argirdiškės pušis, aukščiausia Lietuvos pušis, Baltagalio pušis, Baltelės pušis, Labanoro pušys (6), Gaigalinio kadagys, Januliškio maumedžiai, juodalksnis Gumbulis, Karpakėlio I ąžuolas, Lūšnios pušis, Pabaltės pušis, Peršokšnos piramidinė eglė, Pušis su koja.
Augalija ir gyvūnija
lututė
Miškai užima apie 4/5 parko teritorijos; Labanoro giria – didžiausia Lietuvoje tankiausiu ežerų tinklu pasižyminti miškinga teritorija. Vyrauja pušynai. Labanoro regioninio parko teritorijoje auga 1020 rūšių augalų. Aptinkama retų augalų: ežerinių lobelijų (ežerų pakrantėse), beržų keružių sąžalynų (tundrą primenančiose aukštapelkėse). Gyvena 40 rūšių žinduolių. Veisiasi 40 rūšių žuvų. Peri 150 rūšių paukščių (juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai, juodieji pesliai, lututės, žvirblinės pelėdos, tripirščiai geniai, pilkosios meletos). Gausu tetervinų, kurtinių, gervių, plėšriųjų medšarkių. Nemaža vabzdžių rūšių. Daug saugomų augalijos ir gyvūnijos rūšių bei vertingų buveinių aptinkama parko gamtiniuose draustiniuose ir rezervatuose. Girutiškio rezervatas paskelbtas tarptautinės reikšmės šlapyne (saugomas Ramsaro konvencijos), kurioje aptinkamas erelis žuvininkas.
Kultūros vertybės
Saugomas kultūros paveldas – daugiau kaip 20 pilkapių, senovės gyvenvietės (Kulionių, Kertuojos ir Užtilčių I-II), piliakalniai (Budrių, Čiulėnų, Kertuojos, Kulionių piliakalnis, Želvų), dubenuotieji akmenys, medinė bažnyčia ir varpinė, kaimai ir vienkiemiai (Lakaja, Kulionys, Rudesa, Stirniai), Labanoro miestelis. Labanoro urbanistinis draustinis.
Kitos lankytinos vietos
Muziejai (Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Žvejybos). Molėtų astronomijos observatorija. Vandens turizmas. Parko panoramą galima apžvelgti iš Rudesos (įrengtas Baltųjų Lakajų priešgaisriniame bokšte) bei Mindūnų apžvalgos bokštų. Labanoro girios, Ščiūrio rago, Peršokšnos pažintiniai takai. Dviračių takai. Vandens turizmo trasos. Labanoro regioninio parko direkcija įsikūrusi Palūšėje, Lankytojų centras – Labanore. Organizuojamos teminės ekskursijos, edukacinės programos, įvairūs renginiai. Labanoro regioninio parkas įkurtas 1992.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus
juodalksnis Gumbulis