labdarà, savanoriškai ir neatlygintinai kitiems asmenims (fiziniams ir juridiniams) perduodamos kokios nors vertybės, ištekliai, nesavanaudiškai atliekami darbai, teikiamos (be tikslo pasipelnyti) paslaugos ar kita pagalba. Labdara gali būti skiriama siekiant garantuoti sveikatos priežiūrą, padėti likviduoti karo, gaivalinės nelaimės, gaisro, ekologinės katastrofos, užkrečiamųjų ligų protrūkio bei epidemijos padarinius, tenkinti fizinių ir juridinių asmenų kultūrinius, lavinimosi, minimalius socialinius poreikius, skatinti ir plėtoti visuomenei naudingas veiklos sritis (pvz., aplinkosaugą, paminklosaugą). Gali būti teikiama finansinė, materialinė, intelektinė, technologinė ar kita pagalba.
Lietuvoje pagal Labdaros ir paramos įstatymą (1993, nauja redakcija 2001) labdarą teikia Lietuvos Respublikoje registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai, kurių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas labdaros teikimas ir kurie turi teisę gauti paramą visuomenei naudingai ir nesavanaudiškai veiklai, tai yra labdaros teikėjas privalo turėti paramos gavėjo statusą (parama).
Labdara skiriama neįgaliesiems, ligoniams, vaikams našlaičiams ir be tėvų globos likusiems vaikams, nedirbantiems pensininkams, negaunantiems kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas, bedarbiams, asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų statusas, šeimoms (asmenims), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialinių poreikių, bei asmenims, savivaldybių nustatyta tvarka pripažintiems nukentėjusiais nuo karo, gaivalinės nelaimės, gaisro, ekologinės katastrofos, epidemijos, užkrečiamųjų ligų protrūkio. Juridiniai asmenys privalo atskirai tvarkyti labdaros apskaitą (joje nurodyti duomenis apie konkrečius labdaros gavėjus, labdaros dalyką ir jo vertę). Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai labdaros apskaitą tvarko pagal savo kanonus, statutus ir kitas normas. Labdaros teikėjams leidžiama iš apmokestinamų pajamų atskaityti visas labdarai skirtas išmokas (išskyrus grynųjų pinigų išmokas, viršijančias 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą vienam labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį), t. p. perleistą turtą, labdaros tikslais suteiktas paslaugas. Pajamos gautos kaip labdara neapmokestinamos. Su labdara susijusių mokesčių lengvatų taikymą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją (ir jei leidžia įstatymai) kontroliuoja labdaros teikimą ir skirstymą.
2271