Labguvos pilis

Labguvõs pils, Mažosios Lietuvos pilis.

Pastatyta Vokiečių ordino 1258 prie Deimenos (Deimės) upės žiočių, netoli Kuršių marių, vietoje užimtos prūsų sembų pilies (vokiškuose šaltiniuose – Labegowe). Iš pradžių buvo iš rąstų ir žemių. Buvo svarbus Ordino atsparos punktas užkariaujant Skalvą (pilis buvo sembų ir skalvių žemių paribyje). 13 a. 8 dešimtmečio pradžioje kelios dešimtys Vokiečių ordino riterių iš pilies laivais perplaukė Kuršių marias, plaukdami Nemunu aukštyn užėmė ir sudegino skalvių Rambyno ir Ragainės (Raganita) pilis. 1274 (ar 1277) keršydami skalviai netikėtai užėmė ir sudegino Labguvos pilį, įgulą išžudė. 1280 Ordinas pilį atstatė. 1289 Labguvos pilis buvo prijungta prie Vokiečių ordino Ragainės komtūrijos. 14 a. pilį ir Labguvos apylinkes puldinėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, pvz., 1347 didžiojo kunigaikščio Algirdo ir kunigaikščio Kęstučio, 1352 jų abiejų ir kunigaikščio Patriko, šio dalinį prie Deimenos sumušė komtūras Henningas Schindekopfas. 14 a. 7 dešimtmetyje pastatyta stačiakampė mūrinė konvento tipo pilis. Jos kiemą supo 4 korpusai, tarp jų – komtūro namas, konvento būstinė (su sale) ir ūkinė dalis (viršutiniame aukšte įrengta riterių salė).

Pilies teritorijoje 1408 minima bažnyčia, kuri veikė iki 1541. 1430 ties pilimi per Deimeną įrengti šliuzai, vėliau iš priešpilio per juos – tiltas. Per Trylikametį karą 1454 Vokiečių ordino pilį puolė Prūsų miestų sąjungos kariuomenė, Albrechto Schparukelio (prūsas ?) vadovaujama įgula puolimą atrėmė. Po 1566 pilis buvo perstatyta. Prie jos stodavo laivai – čia buvo Labguvos svarbiausias uostas. 1656 pilyje pasirašytas Labguvos traktatas. 1657 pilis apjuosta pylimu su bastionais ir griovių žiedu – tapo tvirtove (švedų sugriauta 1710). 1859–60 pilis perstatyta, joje įrengtas kalėjimas (jame teismo vertėju nuo 19 a. pabaigos iki 1903 dirbo aušrininkas J. Mikšas).

Labguvos pilis (1935 nuotrauka)

Labguva: Mažasis uostas ir pilis (iki II pasaulinio karo; atvirukas)

Nuo 1945 Labguvos pilyje veikė sovietinis kalėjimas, kurį po gaisro 1963 valdžia uždarė. Po 1964 ją imta ardyti, turtą grobstyti, vėl kilus gaisrui sudegė stogas. Pastatus įsigijusi laivų remonto gamykla Jantar viduje įrengė cechus; pilis suniokota, sugadinta senoji architektūra. 20 a. 10 dešimtmetyje gamyklai bankrutavus, pilies liekanos perduotos Polesko kultūros centrui. Vienoje iš išlikusių salių įrengtas kraštotyros muziejus; dalį buvusios pilies patalpų užima jaunimo teatras ir komercinės patalpos, likusios patalpos apleistos.