Labóta (vok. Laptau; nuo 1946 rus. Muromskoje), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė 24 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus, 9 km į pietus nuo Kranto, prie geležinkelio ir plento Karaliaučius–Krantas. Prie Labotos yra keli kapinynai, keturi ankstyvojo geležies amžiaus pilkapiai; čia vokiečių archeologai rado romėnų monetų, žalvarinę žmogaus figūrėlę, daug ietigalių, kalavijų, kirvių, peilių, strėlių antgalių, žalvarinių indų, žiestos keramikos, žalvarinę 11 a. antros pusės bizantišką monetą ir kitų radinių.
Istorija
Labota buvo Mažosios Lietuvos gyvenvietė Semboje. Pirmą kartą paminėta 1255 (Labota). Vietos prūsų sembų vadas Sipainis (Sipayne) nepriėmė krikščionybės ir nepakluso Vokiečių ordinui, todėl šis iš jo 13 a. viduryje atėmė tėvoniją ir atidavė ją kitam sembų vadui Ibutui, kuris apsikrikštijo (šis dėl išdavystės per Didįjį prūsų sukilimą 1260–74 buvo sembų nužudytas). 1258 Ordinui ir Sembos vyskupui Heinrichui Schrittbergui dalijantis Sembą, Labota atiteko pastarajam; jis sembų pilies vietoje ant aukštos kalvos pastatydino savo pilį. Greta 1330 pastatyta katalikų bažnyčia. Gyvenvietė tapo valsčiaus centru.
paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms
Pro Labotą ėjo vieškelis iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją į Klaipėdą. Į pietvakarius nuo gyvenvietės 1370 tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių įvyko Rūdavos mūšis; Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas ir kunigaikštis Kęstutis blokavo Labotos pilį. Vėliau ji buvo apleista. 1560–1607 pilis rekonstruota (tam buvo išardyta dalis Pavundos pilies). Iki 18 a. 2 ketvirčio teliko griuvėsiai, kurie 1850–51 buvo išardyti plentui Karaliaučius–Krantas tiesti. 1919 Labotoje gyveno 326 žmonės. 1945 Labota užimta SSRS kariuomenės, nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai. Po Antrojo pasaulinio karo nugriauta dvaro sodyba, vandens malūnas, daug kitų senųjų pastatų, suniokota bažnyčia, sunaikintos kapinės. Išliko paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms su Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo II ženklu. Ant piliakalnio vyskupo pilies vietoje 20 a. 8 dešimtmetyje pastatytas paminklas SSRS kariams.