labradòras (pagal Labradoro pusiasalio pavadinimą), silikatų klasės, karkasinių aliumosilikatų poklasio, feldšpatų grupės mineralas; bazinės sudėties plagioklazas. Priklauso albito–anortito izomorfinei eilei (50–70 % labradoro sudaro anortitas Ca[Al2Si2O6], 30–50 % – albitas Na[AlSi3O8]). Kristalai triklininės singonijos, trumpų stulpelių arba plokštelių formos, dažni polisintetiniai dvyniai, grūdėti agregatai. Bespalvis, bet dėl ilmenito ar magnetito priemaišų dažniausiai būna tamsiai pilkas (iki juodo). Būdinga (nebūna monokristaluose) mėlynos, rausvai rudos, geltonos, žalios spalvos irizacija; Pietryčių Suomijoje randama ypač irizuojanti atmaina vadinama spektrolitu. Blizgesys stiklo, perlamutro. Skalumas tobulas. Kietumas 6,0–6,5. Tankis 2680–2720 kg/m3. Magminės kilmės. Pagrindinis bazinių uolienų – gabrų, anortozitų (labradorito), diabazų, noritų, – mineralas. Vertingas apdailos ir juvelyrinis akmuo. Randamas Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Madagaskare, Ukrainoje, Vokietijoje.
labradoro irizacija
-spektrolitas