Jeanas-Philippeʼas Vassalis ir Anne Lacaton
Lacaton & Vassal, Prancūzijos architektūrinė bendrovė. 1987 Bordeaux ją įkūrė architektai Anne Lacaton (g. 1955) ir Jeanas-Philippeʼas Vassalis (g. 1954). Nuo 2000 bendrovė veikia Paryžiuje. A. Lacaton ir J.‑Ph. Vassalis susipažino mokydamiesi Bordeaux aukštojoje architektūros mokykloje, kurią 1980 abu baigė. Architektūrinė bendrovė garsėja daugiabučių gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų ekonomiškais renovacijų projektais.
Projektai
Kūrybos pradžioje Lacaton & Vassal suprojektavo naujų (Latapie šeimos Floirace, Girondeʼos departamentas, su architektu Sylvainu Menaud, 1993; Dordognės departamente, su architektais Laurie Baggett, Christopheʼu Hutinu, Pierreʼu Yvesʼu Portier, Davidu Pradeliu, 1997; Casa D Lège‑Cap‑Ferret, Girondeʼos departamentas, 1998, abu su architektais Emmanuelle Delage, Sylvainu Menaud, inžinerine bendrove Ingérop) ir rekonstravo senų (Maison Floquet Bordeaux, su architektais Frédérique Hoerneriu, Christopheʼu Hutinu, 1999) individualių gyvenamųjų namų, parengė viešųjų erdvių renovacijos projektų (Léono Aucoco skveras Bordeaux, 1996).
Lacaton & Vassal pagrindinė veikla – daugiabučių gyvenamųjų namų (ypač socialinių būstų) renovacijos ir konversijos projektai. Socialiai atsakingai ir jautriai suvokdami aplinką, A. Lacaton ir J.‑Ph. Vassalis senų pastatų nekeičia naujais, bet tvariausiu būdu ir mažiausiomis sąnaudomis atnaujina esamą pastatą. Renovuodami daugiabutį Tour Bois‑le Prêtre Paryžiuje (su architektūrine bendrove Frédéric Druot Architecture ir kitais, 2011), A. Lacaton ir J.‑Ph. Vassalis 16 aukštų pastatą apgaubė konstrukcijomis iš plieno ir stiklo – moduliais (modulį sudaro 1 m pločio balkono erdvė ir 2 m pločio nuo balkono ir buto slankiąja stiklo konstrukcija atskirtas kambario tęsinys – terasa, senojo fasado siena išgriaunama pritvirtinus ant polių įtvirtintus modulius), kurie leido padidinti kiekvieno buto plotą, natūralų apšvietimą; renovacija ne tik pagerino gyvenimo sąlygas, bet ir sumažino būsto išlaikymo išlaidas. Modulių sistema buvo panaudota ir renovuojant 53 butų kompleksą Saint‑Nazaire (su kitais, 2011), 3 daugiabučių (530 butų) kompleksą Bordeaux (su architektūrinėmis bendrovėmis Frédéric Druot Architecture, Christophe Hutin Architecture 2018, L. Mieso van der Rohe’s apdovanojimas, 2019).
Regioninio šiuolaikinio meno fondo veiklai pritaikydami laivų statybos nenaudojamas dirbtuves Dunkerque (su kitais, 2015), architektai senąjį pastatą atnaujino ir prie jo suprojektavo šio pastato tūrį atkartojantį priestatą (metalo karkasas, apdengtas permatomo polikarbonato plokštėmis), atnaujindami Palais de Tokyo muziejų Paryžiuje (su kitais, 2014) jie sukūrė naują požeminę erdvę, vietoje įprastų galerijų įrengė dideles, lengvai transformuojamas erdves. Suprojektavo 14 butų pastatą Mulhouse (su architektais Davidu Ducheinu, Davidu Pradeliu, 2005), Nantesʼo aukštosios architektūros mokyklos (su architektais Florianu De Pous, Frédéricu Hérardʼu, Julienu Callot, Lisa Schmidt‑Colinet, Isidora Meier, 2009), multifunkcio teatro Lille’yje (2013) pastatus, gyvenamąjį ir biurų pastatą Ženevoje (abu su kitais, 2020). Pastatams būdingos naturaliai apšviestos atviros su aplinka susiliejančios ir lengvai transformuojamos erdvės, lengvumo įspūdį kuria pastato architektūroje vyraujančios metalo (plieno, aliuminio) ir stiklo arba permatomo polikarbonato konstrukcijos.
Lacaton & Vassal. Regioninio šiuolaikinio meno fondo pastatas Dunkerque (2015)
Apdovanojimai
L. Mieso van der Rohe’s apdovanojimas (2019), Pritzkerio architektūros premija (2021).
1729
-Lacaton et Vassal;-Lacaton and Vassal