Lãcijus (Lazio), sritis Italijos vidurinėje dalyje, prie Tirėnų jūros.
Apima sostinės Romos metropolinį miestą ir 4 provincijas: Frosinonės, Latinos, Rieti, Viterbo.
Plotas 17 207 km2. 5,72 mln. gyventojų (2024).
Centras – Roma (2,75 mln. gyventojų, 2024); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2024): Latina (127,5), Guidonia Montecelio (89,4), Fiumicino (82,5), Aprilia (74,6), Viterbo (66,2), Anzio (59,4), Tivoli (55,2), Civitavecchia (51,8).
Paviršius daugiausia kalnuotas. Lacijaus rytinę dalį užima Vidurio Apeninams priklausančios Monti della Lagos (didžiausias aukštis 2485 m, Gorzano kalnas), Monti Reatini, Monti Simbruini, Monti Sabini kalnų grandinės. Apeninų prieškalnėse yra pavienių vulkaninių masyvų.
Pajūryje – žemumų ruožas. Vidurio Apeninuose ir jų prieškalnėse yra karstinių reljefo formų, apie 1500 karstinių urvų, iš jų ilgiausias – Formalės urvas (daugiau kaip 4 km), giliausias – Urli urvas (gylis 610 metrų). Yra abrazinių urvų (Circeo kalnuose ir pajūryje).
Klimatas mediteraninis. Aukščiausia sausio temperatūra 10–13 °C, rugpjūčio (karščiausias mėnuo) 27–30 °C, žemiausia atitinkamai 1–7 °C ir 15–20 °C. Per metus iškrinta 650–930 mm kritulių, daugiausia spalio–vasario mėnesiais.
Per Lacijų teka Tibras, pietuose – Garigliano. Yra kraterinių ežerų (Bolsenos, Bracciano, Vico, Albano, Nemi). Circeo ir Abruzzo nacionaliniai parkai.
Daugiašakė pramonė (elektros mašinų gamyba, chemijos ir farmacijos, siuvimo, kino, popieriaus, poligrafijos, maisto) sutelkta daugiausia Romoje ir gretimuose miestuose. Kiti Lacijaus pramonės centrai: Civitavecchia (juodoji metalurgija), Frosinone (odos, maisto pramonė).
Žemumose – intensyvioji žemdirbystė; auginama kviečiai, kukurūzai, bulvės ir kitos daržovės, dekoratyviniai augalai, alyvmedžiai, vynmedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, kalnuose – avys. Žvejyba.
Tarptautinis turizmas; Roma (drauge su Vatikanu) – vienas didžiausių pasaulyje turizmo centrų. Pajūrio kurortai (Lido di Ostia, Lido di Lolla, Lido di Foce Verde, Latina, Civitavecchia ir kiti).
Iš Romos eina automobilių magistralės ir geležinkeliai į Milaną, Neapolį, Pescarą. Civitavecchijos, Anzio, Gaetos prekybos ir žvejybos uostai; iš Civitavecchijos keltas į Sardinijos salą. Romos tarptautinis oro uostas (netoli Fiumicino miesto).
2271
Istorija
Dabartinio Lacijaus teritorija apgyventa paleolite. Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų čia apsigyveno lotynai. Rasta 9–6 a. pr. Kr. laikotarpio gyvenviečių liekanų. Rašytiniuose šaltiniuose Lacijus pirmą kartą minimas 7–6 a. prieš Kristų. Jo plotas dažnai keitėsi; 5 a. pr. Kr. pradžioje Lacijaus pietinę dalį užėmė volskai. Likusi dalis vėliau vadinta Senuoju Lacijumi (Latium vetus), vėliau lotynų atkariautos ar prie Senojo prijungtos teritorijos – Prijungtuoju Lacijumi (Latium adiectum).
Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje lotynai susivienijo į Lotynų sąjungą. Dažnai kariavo su romėnais (Romos miestas yra įkurtas dabartinėje Lacijaus teritorijoje; lotynų karai). Per 340–338 pr. Kr. karą Roma užėmė Lacijų. Lotynų sąjunga buvo paleista, bet miestai išsaugojo savivaldą, tik turėjo su Roma sudaryti sąjungos sutartis. Faktiškai visi Lacijaus gyventojai (lotynai) tapo Romos piliečiais, 90 pr. Kr. – visateisiais.
Romos imperijos laikais Lacijus ir Kampanija sudarė vieną regioną. Nuo 6 a. Lacijų dažniausiai valdė Romos popiežiai; sudarė Popiežiaus valstybės branduolį. 1870 Lacijus prijungtas prie Italijos.
2271