Natkẽvičius Ladas (Vladas) 1893 01 19Balsupiai (Mokolų vlsč.) 1945 05 25Schruns (Austrija), lietuvių visuomenės veikėjas, diplomatas. Dr. (teisės m., 1930). 1913 baigė Marijampolės gimnaziją, 1913–15 studijavo Sankt Peterburgo universiteto Gamtos ir matematikos fakultete. 1915 mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, mokėsi karo mokykloje. Dalyvavo kautynėse su vokiečiais Rygos fronte. 1917 Rusijos kariuomenės XII lietuvių karių suvažiavimo Rygoje vicepirmininkas. 1917 atstovavo lietuvių kariams Rusijos lietuvių seime Petrograde. 1918 grįžo į Lietuvą, paskirtas Žemės ūkio ministerijos įgaliotiniu Vilkaviškio apskričiai. 1918 11 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1919 08 dirbo Generaliniame štabe, buvo karo atstovas Latvijoje, nuo 1920 01 – Estijoje. 1920 01 su J. Šliūpu atstovavo Lietuvai Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos) I konferencijoje Helsinkyje. 1920–22 Steigiamojo Seimo narys, pirmasis sekretorius, 1920–21 Mažojo Seimo narys kandidatas, 1922–23 I Seimo atstovas.
Ladas Natkevičius
Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras SSRS L. Natkevičius (stovi pirmas iš kairės) su kitais Lietuvos ir SSRS delegacijų nariais pasirašant Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį (1939 10, Maskva; Rusijos Federacijos vaizdo ir garso archyvas)
1923–27 studijavo teisę Sorbonos universitete, buvo Lietuvos spaudos atašė Paryžiuje, ELTA korespondentas, akredituotas prie Tautų Sąjungos. 1930 Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, 1931 – referentas, vienas Lietuvių tarptautinės teisės mokslų draugijos steigėjų ir lektorių. 1934–39 Lietuvos ambasados Paryžiuje patarėjas, 1939–40 Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras SSRS. 1940–41 juriskonsultas. Nuo 1941 06 advokatavo Kaune, dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1941–44 antinacinės rezistencijos dalyvis, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Politinės komisijos narys. 1944 pasitraukė į Austriją. Svarbiausi veikalai: Lietuvos kariuomenė (1919), Ką privalo žinoti kiekvienas pilietis demokratinę valstybę bekuriant (1922), Lietuvių–lenkų administracijos linija tarptautinės teisės atžvilgiu (1933), Agresijos sąvokos evoliucija (1934).
Gedimino 4 laipsnio ordinas (1928).
884