Tùlaba Ladas 1912 04 28Barčiai, Metelių vlsč. 2002 06 16Roma, Lietuvos katalikų kunigas, teologas. Dr. (teol. m., 1949). Prelatas (1951). 1934 baigęs Vilkaviškio kunigų seminariją įšventintas kunigu. 1935 baigė teologiją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos‑filosofijos fakultete (teologijos licenciatas), 1938 – bažnytinę teisę Popiežiškajame Biblijos institute Romoje (licenciatas). 1938–40 dėstė Šventąjį Raštą Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1940 sovietų valdžiai uždarius seminariją pakviestas dėstyti Šventąjį Raštą Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete, iki 1942 buvo Senojo ir Naujojo Testamento katedros vedėjas. 1942 paskirtas pertvarkytos Vilniaus kunigų seminarijos rektoriumi ir dėstytoju. 1943 vokiečiams išvežus A. Lipniūną į Stutthofo koncentracijos stovyklą perėmė vadovavimą Išlaisvinimo fondui, paskirtas Šv. Jonų bažnyčios rektoriumi lietuvių reikalams. 1944 pasitraukė į Vokietiją; paskirtas Eichstätto kunigų seminarijos lietuvių klierikų rektoriumi. 1945 Romoje įsteigė Popiežiškąją lietuvių Šv. Kazimiero kolegiją, buvo jos rektorius. 1960 paskirtas Vyriausiosios komisijos emigracijos reikalams prie Šv. Konsistorijos kongregacijos nariu. 1966 pakeltas apaštališkuoju pronotaru. Bendradarbiavo Vatikano radijo lietuvių redakcijoje.
Svarbiausios knygos: Kentėjimų problema (1937), Marija Mergelė (1936–37), Kad kūrentųsi (1954), Pamokslai sekmadieniams bei šventėms (1983), Mano Dieve, vis arčiau prie tavęs (1989), Tai jums kalbėjau (1991–93), Nuo Dusios iki Tiberio (4 tomai 1993–95), Neišblėstantys žiburiai, Romos popiežiškoji šv. Kazimiero lietuvių kolegija (abi 1998), Šventojo Rašto temomis (2000), Vatikanas ir Lietuva: Rašiniai periodinėje spaudoje, Prie Viešpaties kojų (abi 2001).