Mňačko Ladislav (Ladislavas Mniačkà) 1919 01 29Valašské Klobouky (Zlíno kr.) 1994 02 24Bratislava, slovakų rašytojas, publicistas. Rašė slovakų, čekų, vokiečių kalbomis. Martine mokėsi farmacijos. 1939 bandė pabėgti į SSRS, kalintas koncentracijos stovykloje, išvežtas priverstiniams darbams į Vokietiją. 1945 pradžioje pabėgo, įstojo į Čekoslovakijos komunistų partiją, 1945–53 dirbo komunistinių dienraščių Rudé právo, Pravda redakcijose. Nuo šeštojo dešimtmečio vidurio pradėjo kritikuoti stalinizmą ir komunistų režimą. 1967 emigravo į Izraelį, jam atimta Čekoslovakijos pilietybė. Prasidėjus Prahos pavasariui grįžo į Čekoslovakiją. Protestavo prieš SSRS kariuomenės dislokavimą Čekoslovakijoje. 1968 emigravo į Austriją, čia gyveno iki 1990. Čekoslovakijoje jo kūryba buvo uždrausta.
Sukūrė satyrinės poezijos (eilėraščių rinkiniai Dainų luitai / Piesne ingotov 1950, Būgnai ir lėkštės / Bubny a činely 1954). Išgarsėjo psichologiniu romanu Mirties vardas Engelchen (Smrt΄ sa volá Engelchen 1959, lietuvių kalba 1963, filmas 1963, režisierius J. Kádáras), jame pasakojama apie Slovakijos sukilimą 1944, keliami moralinio, socialinio apsisprendimo, egzistenciniai klausimai, kaltės motyvai, yra biografijos elementų. Parašė romanus Naktinis pokalbis (Nočný rozhovor 1966), Mes mėgstame galią (Ako chutí moc 1968, kūrinyje nėra vientiso siužeto, vaizduojama situacijos, epizodai iš aukšto rango komunisto gyvenimo, keliamas klausimas, kada ir kaip komunistai, kovotojai už teisingesnę visuomenę, tapo absoliučiais paprastų žmonių gyvenimo ir mirties valdovais, pateikiama griežta asmenybės kulto kritika), Įvykis (Der Vorgang 1970), Draugas Miunchhauzenas (Genosse Münchhausen 1973, gausu satyros elementų), Gigantas (Der Gigant 1978, būdinga parodijos ir satyros žanrų poetikos bruožai). Parašė politinės publicistikos (knyga Pavėluoti reportažai / Oneskorené reportáže 1963, demaskuojamas komunistinio režimo mechanizmas, nekaltų žmonių, vadinamųjų priešų, persekiojimai, baimės visuomenėje skleidimas, Kur baigiasi dulkėti keliai / Kde končia prašné cesty 1963, Agresoriai / Die Aggressoren 1968, apie agresyvią Izraelio politiką), sukūrė dramų, scenarijų filmams. Kūrybai būdinga humoras, satyra. Keliamos politinio ir visuomeninio elgesio, istorijos ir žmogaus santykio problemos, apmąstoma, kaip politinis režimas keičia žmonių gyvenimus, būdinga atsakomybės už poelgius ir pasirinkimus tema. Atskleidžiama įvairių idealų daugiamatiškumas, jų veikimas realiame gyvenime ir neišsipildymo dramatizmas, aukštinami humanizmo idealai.