Ladislav Novomeský

Novomeský Ladislav (Ladislavas Nòvomeskis) 1904 12 27Budapeštas 1976 09 04Bratislava, slovakų rašytojas. Bratislavoje studijavo mokytojų rengimo kolegijoje, 1923–25 – Bratislavos universiteto Filosofijos fakultete. Čekoslovakijos komunistų partijos narys (1925). Dirbo mokytoju, 1925–1938 komunistų spaudoje Bratislavoje ir Prahoje. Dalyvavo 1944 Slovakijos sukilime. 1945–50 Slovakijos švietimo ir kultūros ministras. 1952–56 buvo persekiojamas, neteisėtai kalinamas kaip vadinamasis buržuazinis nacionalistas. 1962 reabilituotas. Sukūrė proletarinės revoliucinės, socialistinės ideologijos, socialinės tematikos poezijos (eilėraščių rinkiniai Sekmadienis / Nedel’a 1927, Atviri langai / Otvorené okná 1935, Šventasis už kaimo / Svätý za dedinou 1939, Uždraustu pieštuku / Pašovanou ceruzkou 1948, Iš ten ir kiti / Stamodtial’ a iné 1964). Kūryboje vengė deklaratyvumo, lozunginio kalbėjimo, ikirevoliucinį šalies gyvenimą siekė perteikti vaizduodamas kasdienybę. Ryšku vadinamojo žmogiškojo ir demokratiško socializmo siekis, protestas prieš bet kokį konformizmą ir apsimestinį padorumą, būdinga svajonių ir realybės prieštaravimų motyvai, lyrizmas, neosimbolizmo, estetizmo poetika, gausu metaforų, filosofinių apmąstymų apie istorijos tėkmę ir žmogaus likimą joje, asmens apsisprendimą, poezijos paskirtį; kai kurių kūrinių meninę vertę menkina ideologinis angažuotumas.