Lãdogos ẽžeras (Ладожское озеро, Ladožskoje ozero), ežeras Rusijos šiaurės vakaruose – Karelijoje ir Leningrado srityje; didžiausias Europoje. Plotas 17 700 km2 (be salų), ilgis 219 km, didžiausias plotis 138 km, didžiausias gylis 260 m, vidutinis 70 metrų.
Ežeras tektoninės ir ledyninės kilmės (yra impaktinės kilmės hipotezė). Kranto linija šiaurėje vingiuota, pietuose lygesnė. Šiaurės vakariniai krantai uolėti, vietomis aukšti, pietrytiniai – žemi, yra smėlio paplūdimių. Pietinėje dalyje yra įlankų (Šlisselburgo, Volchovo, Svirės). Pakrantėse daug šcherų. 660 salų, daugiausia šiaurinėje dalyje; didžiausios: Riskalansaari, Mantsinsaari, Valaamo. Į Ladogos ežerą įteka 35 upės; didžiausios: Svirė, Volchovas, Vuoksa. Išteka Neva. Vandens lygio svyravimo metinė amplitudė 4,8 metro. Rudenį būna štormų; bangų aukštis iki 5–7 metrų. Ežero priekrantės užšalusios nuo gruodžio iki gegužės, vidurinė dalis vasarį–kovą. Vasarą vandens paviršiaus vidutinė temperatūra 16 °C, maksimali 25 °C, žiemą 2,0–2,5 °C. Žvejyba. Verslinės žuvys: lašišos, upėtakiai, sykai ir kitos. Laivyba. Turizmas. Pakrančių didžiausi miestai: Priozerskas, Šlisselburgas, Naujoji Ladoga, Sortavala. Valaamo saloje yra 14 a. stačiatikių vienuolynas.
Ladogos ežeras
Leningrado blokados laikotarpiu (Leningrado mūšis) per Ladogos ežero Šlisselburgo (Petrokrepostės) įlanką ėjo vadinamasis Gyvybės kelias (veikė nuo 1941 11 22 iki 1943 01); juo į apsuptą miestą buvo vežamos (per navigaciją vandens transportu, ežerui užšalus – automobiliais) karinės medžiagos, maistas, o iš ten evakuojami gyventojai.
Valaamo sala
Ladogos ežero šiaurinė pakrantė