Lagos (Lãgosas), miestas Nigerijos pietvakariuose, Atlanto vandenyno Benino įlankos (Gvinėjos įlankos dalis) pakrantėje ir salose (Lagoso, Ikoyi, Viktorijos, Iddo).
Lagos
13,75 mln. gyventojų aglomeracijoje (2016); aglomeracijoje su tolimesniais priemiesčiais – Lagoso metropolinėje teritorijoje apie 21 mln. gyventojų. Lagosas – didžiausias pagal gyventojų skaičių Afrikos ir vienas didžiausių pasaulyje miestas. Apie 65 % Lagoso gyventojų gyvena skurdžių rajonuose (lūšnynuose).
Svarbiausias Nigerijos jūrų uostas (krovinių apyvarta 71,54 mln. t, 2017); įvežama plataus vartojimo prekės, maisto produktai, automobiliai, įrenginiai, pramonės žaliavos, išvežama mediena, žemės ūkio produktai (daugiausia kakava, žemės riešutai). 2 terminalai (naftos ir krovinių); naftotiekis į Warri. Tarptautinis oro uostas (į šiaurės vakarus nuo Lagoso, Ikejos priemiestyje). Geležinkelis į Ibadaną. Lagose sukuriama apie 62 % Nigerijos bendrojo nacionalinio produkto, dirba 45 % Nigerijos pramonės sektoriuje dirbančių gyventojų. Metalo ir medienos apdirbimo, tekstilės, siuvimo, chemijos (gumos, muilo, farmacijos), odos ir avalynės, statybinių medžiagų (cemento), maisto (aliejaus, alaus, cukraus, malimo) pramonė, automobilių, autobusų surinkimas. Turizmas; lankoma Tafawa Balewa aikštė, karalių rūmai, paplūdimiai. Finansų bendrovės, bankai. Lagoso (įkurtas 1962), Yabos technikos (1948), Lagoso valstijos (1983), Lagoso valstijos politechnikos (1977) universitetai, mokslinio tyrimo institutai. Nigerijos nacionalinė biblioteka (1964), nacionalinis muziejus (1957), nacionalinis teatras (1976).
gyvenamieji namai Lagose
Istorija
Miestas susikūrė jorubų gyvenvietės Eko vietoje. Kurį laiką priklausė Benino karalystei.
1472 atvykę portugalai miestą pavadino Lagosu. Nuo 15 amžiaus pabaigos per Lagosą buvo eksportuojama atogrąžų krašto produkcija, pirmiausia dramblio kaulas, pipirai, t. p. vergai.
17 a.–19 a. pirmoje pusėje vienas didžiausių vergų prekybos centrų Vakarų Afrikoje. Formaliai vergų prekyba 19 a. buvo uždrausta, realiai ją panaikino 1861 miestą užėmę britai. Nuo 1914 Lagosas buvo Didžiosios Britanijos Nigerijos kolonijos ir protektorato administracinis centras. 20 a. pradžioje britai pradėjo tiesti Lagoso–Kano geležinkelį. 1907–08 Lagose įvyko bruzdėjimų prieš kolonijinę valdžią.
Nuo 1960 nepriklausomos Nigerijos sostinė. Lagosas nukentėjo per 1967–69 Nigerijos pilietinį karą. Po jo migrantai iš Nigerijos provincijų ir emigrantų bei karo pabėgėlių bangos iš kitų šalių nuolat gausina miesto gyventojų (1,4 mln. – 1973, daugiau kaip 10 mln. 21 a. pradžioje). 1967 įkurta Lagoso valstija (plotas 3577 km2). 1976 valstijos centras iš Lagoso perkeltas į sparčiai augantį priemiestį Ikeją.
Miesto plėtrą skatino ir besiplėtojanti lengvoji pramonė, gamtinių dujų bei kitų naudingųjų iškasenų iš Nigerijos eksportas (1978 per Lagosą vyko apie 40 % šalies užsienio prekybos). Mieste įsteigta aukštųjų mokyklų, švietimo ir kultūros įstaigų.
1991 sostinę iš Lagoso perkėlus į Abudžą, miesto plėtra tik trumpam šiek tiek sulėtėjo. 21 a. pradžioje Lagoso mieste ir metropolinėje teritorijoje sparčiai daugėjo gyventojų.