Lagrange’o taškai

Lagrange’o taškai M₁ > M₂

Lagrange’o taškai (Lagránžo taška), penkios padėtys, kuriose labai mažos masės kūnas yra pusiausviras kitų dviejų didelės masės kūnų, skriejančių apskritiminėmis orbitomis aplink bendrą masės centrą, atžvilgiu. Trys Lagrangeʼo taškai yra tiesėje, einančioje per masyvių kūnų M₁ ir M₂ centrus, kiti du su M₁ ir M₂ sudaro lygiakraščius trikampius, jie yra ant M₂ santykinės orbitos per 60° nuo M₂. Ties Lagrangeʼo taškais L₁, L₂ ir L₃ kūno pusiausvyra nestabili, jautri gravitaciniams trikdymams, ties L₄ ir L₅ – stabili, pvz., sistemos Saulė–Jupiteris L₄ ir L₅ taškuose (jie yra Jupiterio orbitoje) skrieja asteroidų grupės. Ties sistemos Žemė–Mėnulis L₄ ir L₅ taškais (Mėnulio orbitoje) susikaupę dulkių debesys. Lagrangeʼo taškai – tinkama vieta kosminėms observatorijoms. Šiam tikslui jau panaudoti sistemos Saulė–Žemė L₁ ir L₂ taškai, esantys už 1,5 mln. km nuo Žemės. Taškų buvimą 1772 įrodė J. L. de Lagrange’as.