lahãras, laharà, ugnikalnio šlaitu slenkantis purvo srautas. Susidaro ugnikalnio išsiveržimo produktams (piroklastinei medžiagai) susimaišius su vandeniu – dėl ugnikalnio veiklos ištirpus sniegui arba ledynui, praūžus smarkiai liūčiai, patvinus ir išsiliejus kalnų ežerui ar tvenkiniui, lavai tekant šlaitu per sniegą, ledą arba įmirkusį gruntą. Laharas, veikiamas sunkio jėgos, dideliu greičiu (vidutinis greitis 30–50 km/h, gali siekti 100–300 km/h) leidžiasi ugnikalnio šlaitu ir naikina viską savo kelyje, o sustojęs papėdę uždengia stora purvo danga. Laharas siejamas ne tik su aktyvia ugnikalnio veikla – jis gali susidaryti suirus ugnikalnio kraterio sienelėms ir seniau susiformavusioms vulkaninėms uolienoms arba įvykus žemės drebėjimui. Laharo susidarymo tikimybė padidėja, kai ugnikalnio išsiveržimas vyksta siautėjant uraganui. Dažniausiai laharai susidaro tropinio klimato regionuose (pvz., Indonezijoje).
nuo Agungo ugnikalnio šlaito nuslinkęs (2017 12 05) laharas (Rytų Bali, Indonezija)
Skiriamas karštasis ir šaltasis laharas. Karštasis laharas formuojasi esant karštai vulkaninei medžiagai, šaltąjį laharą sudaro su ugnikalnio išsiveržimu tiesiogiai nesusiję piroklastiniai produktai. Laharo nuogulos (storis gali siekti keletą dešimčių metrų) būna suformuotos iš blogai išrūšiuotos ir mažai apzulintos nuolaužinės medžiagos (daugiausia vulkaninės kilmės), kartais stebimas sluoksniuotumas.
Laharai pasižymi didele griaunamąja jėga ir dažnai būna katastrofinio pobūdžio. Laharo nešamai medžiagai patekus į upių slėnius ir purvo srauto tūriui padidėjus kelis kartus kyla katastrofiniai potvyniai.
nuo Colimos ugnikalnio (2015, Meksika) šlaito nuslinkusio laharo (susidarė dėl uragano Patricia sukeltų liūčių) purvo danga
Dažnai pasitaiko, kad per patį ugnikalnio išsiveržimą aukų nebūna, bet žmonės žūva dėl susidariusių laharų. 1991 išsiveržus Pinatubo ugnikalniui (Luzono sala, Filipinai) ir užgriuvus galingam taifūnui Yunya su lietaus vandeniu susimaišę piroklastų srautai sukėlė didelius laharus (žuvo šimtai žmonių, apie 2,1 mln. gyventojų neteko būsto, buvo sunaikinta apie 15 000 ha miško, nukentėjo žemės ūkis). 1985 išsiveržus Ruizo ugnikalniui (Kolumbija) vienas laharų stipriai nuniokojo Armero miestą (žuvo daugiau kaip 23 000 gyventojų, miestas buvo padengtas 5 m purvo sluoksniu). 1970 įvykus Ancasho žemės drebėjimui (Peru) laharas sugriovė Yungay miestą (žuvo 20 000 gyventojų). 1953 Kūčių vakarą dėl Ruapehu ugnikalnio (Naujoji Zelandija) išsiveržimo susidaręs laharas sukėlė Tangiwai katastrofą – greitajam traukiniui nuslydus į Whangaehu upę žuvo 153 keleiviai. Per 1783–1997 laikotarpį laharai sukėlė 17 % dėl ugnikalnių išsiveržimų įvykusių mirčių.
Laharų griaunamajai jėgai mažinti arba siekiant jų srautus nukreipti saugia kryptimi įrengiami apsauginiai pylimai, grioviai, užtvankos. Laharų susidarymo prevencijai ugnikalnių kraterių ežerai kartais drenuojami išleidžiant vandenį įrengtais tuneliais (Keludo ugnikalnis, Javos sala, Indonezija).
Ruizo ugnikalnio (Kolumbija) išsiveržimo sukelto laharo (1985 11 13, susidarė vulkaninei medžiagai užtvenkus Lagunillos upę) padariniai Armere
-lacharas
1417