Lahòisko krãteris (Лагойскі кратэр, Lahojski krater), Lahòisko astroblemà (Лагойская астраблема, Lahojskaja astrablema), smūginis krateris Baltarusijoje, apie 40 km į šiaurės rytus nuo Minsko, prie Lahoisko miesto. Dabartinis skersmuo apie 9 km, gylis apie 500 metrų. Kraterį užpildo brekčija ir paleogeno ežerinės nuosėdos, dengia 800–200 m storio ledyniniai dariniai. Manoma, Lahoisko krateris susidarė sausumoje paleogeno periode, prieš 42 mln. metų. Kosminio kūno skersmuo galėjo siekti 600–650 m, masė – 400 mln. tonų. Krito 40° kampu, 18 km/s greičiu. Smūgio metu išsiskyrusi energija prilygo 356 Gt trotilo sprogimui. Asteroidas pramušė visą nuosėdinę storymę iki pat kristalinio pamato; ją sudaro daugiausia apatinio paleozojaus ir ediakaro (vendo) terigeninės (pjūvio apačioje) uolienos. Pirminis kraterio skersmuo galėjo siekti 15–17 km, gylis – 1000 m, žiedinio pylimo aukštis – 200 metrų. Lahoisko kraterio kilmė nustatyta pagal neigiamą žiedinę gravitacinę anomaliją, ją atitinkantį smūginiam metamorfizmui būdingų uolienų (brekčijos, ziuvito, smūginio stiklo) klodą, aukštame slėgyje susidarančius mineralus (stišovitą, koesitą) ir kitus jų požymius (pvz., vidinės sandaros ypatybes – planarinius elementus, izotropizaciją).
Lahoisko kraterio brekčijos nuolauža
Lahoisko krateris aptiktas 1973 geologinio kartografavimo metu, ištirtas 1979–84; jo aplinkoje išgręžta apie 30 gręžinių (giliausias 1254 metrų). Daugiausia kraterį tyrinėjo geologai Georgijus Ilkevičius, M. Veracennikovas (Baltarusija), Liudmila Glazovskaja (Rusija).
-Lahoisko meteoritinis krateris; -Logoisko krateris; -Logoisko meteoritinis krateris