laidininkai

ladininkai, medžiagos, sąlygiškai gerai, palyginti su puslaidininkiais ar dielektrikais, praleidžiančios elektros srovę, nes turi laisvųjų krūvininkų. Laidininkai būna kietieji, skystieji ir dujiniai. Kietieji laidininkai – metalai, jų lydiniai, anglies dariniai; skystieji – elektrolitai; dujiniai – plazmos būsenos dujos. Pagal laidumo mechanizmą skirstomi į pirmos rūšies laidininkus (metalai, jų lydiniai, grafitas), kurių elektrinį laidumą lemia tarp kristalinės gardelės jonų laisvai judantys elektronai. Jais tekanti elektros srovė nekeičia šio tipo laidininkų cheminės sudėties, jie tik įšyla. Antros rūšies laidininkų (pvz., elektrolitų) elektrinį laidumą lemia teigiamieji ir neigiamieji jonai. Joninių laidininkų savitoji elektrinė varža gerokai mažesnė negu elektroninių. Daliai joninių laidininkų būdingas mišrusis laidumas – elektros srovė atsiranda kryptingai judant jonams ir elektronams. Metalų (jiems būdingas geras šiluminis laidis, teigiamasis temperatūrinis varžos koeficientas) elektrinė varža kylant temperatūrai didėja. Vienas geriausių laidininkų yra sidabras. Jis naudojamas elektriniams kontaktams, ploniems elektros laidams daryti. Dažniau naudojamas varis ir aliuminis.