láidojimo lauk kultūrà, ùrnų lauk kultūrà, bronzos amžiaus pabaigos ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinių kultūrų grupė.
Buvo paplitusi Europoje. Būdinga panaši laidosena: mirusieji laidoti kapinynuose, ankstyvuoju laikotarpiu sudegintų palaikų likučiai buvo supilami į molines urnas, jos dedamos kapo duobės dugne, vėlyvuoju laikotarpiu laidoti ir nedeginti.
13–4 a. pr. Kr. nuo Baltijos rytinio pajūrio iki Dunojaus ir nuo Šprė upės iki Voluinės buvo paplitusi Lužitėnų kultūra. Antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje–pirmo tūkstantmečio prieš Kristtų pradžioje Dunojaus ir Reino slėniuose, dabartinėse Šiaurės vakarų Šveicarijoje ir Rytų Prancūzijoje buvo paplitusios Pietų vokiečių ir Pareinės kultūros; vėliau jos apėmė visą Prancūziją, 8 a. pr. Kr. – Pirėnų pusiasalį, 9–8 a. pr. Kr. – Didžiąją Britaniją. Rytų Europoje 2 a. pr. Kr.–4 a. po Kr. egzistavo 3 laidojimo laukų kultūros: Černiachovo kultūra, Przeworsko kultūra ir Zarubincų kultūra.