pastato laikančiųjų konstrukcijų fragmentas: 1 – surenkamoji gelžbetoninė kolona, 2 – sija, 3 – kiauryminė plokštė
lakančiosios konstrùkcijos, statinių elementai, laikantys įvairias apkrovas. Nuo jų laikančiosiose konstrukcijose atsiranda įrąžų. Vertikaliosiose laikančiosiose konstrukcijose (kolonose, sienose, pilonuose, pamatuose) vyrauja gniuždymo, horizontaliosiose (sijose, plokštėse, santvarose) – lenkimo, tarpinėse (pvz., vantuose) – tempimo įrąžos. Laikančiosios konstrukcijos būna tiesinės (kolonos, sijos, vantai), plokščiosios (plokštės, plokštieji blokai, santvaros), erdvinės (įvairūs kevalai, erdviniai blokai). Kai kurios laikančiosios konstrukcijos (pvz., erdvinės) kartu yra ir atitvarinės konstrukcijos. Daromos iš stiprių, standžių, šalčiui ir kitokiam atmosferos poveikiui atsparių medžiagų – metalo (aliumininės konstrukcijos, plieninės konstrukcijos), gelžbetonio (gelžbetoninės konstrukcijos), betono, mūro (mūrinės konstrukcijos), medienos (medinės konstrukcijos), akmens, plastikų, mišrių medžiagų (klijuotosios konstrukcijos).