laikinàsis darbúotojas, darbuotojas, kuris pagal laikinojo darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone, jos siunčiamas tam tikrą laiką savo darbinę veiklą atlikti laikinojo darbo naudotojo naudai ir jam būdamas pavaldus.
Darbo santykių su laikinuoju darbuotoju ypatumai
Laikinojo įdarbinimo įmonė yra komercinės veiklos subjektas, kuris siekia pelno iš tarpininkavimo veiklos, nes pati neorganizuoja darbo ir nepriima darbuotojo veiklos rezultatų – tai daro laikinojo darbo naudotojas. Tokiu būdu susiklosto 4 rūšių santykiai: darbo santykiai tarp laikinojo darbuotojo ir jo darbdavio – laikinojo įdarbinimo įmonės; civiliniai santykiai tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo; santykiai tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo, kurie reglamentuojami darbo teisės normomis (pvz., laikinasis darbuotojas siunčiamas pavaduoti laikinai nedarbingo asmens ar padėti susitvarkyti su išaugusia darbų apimtimi); administracinio pobūdžio santykiai tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir šią veiklą kontroliuojančios institucijos (pvz., Lietuvoje Valstybinės darbo inspekcijos).
Laikinojo darbo naudotojas laikinajam darbuotojui suteikia ir priima darbą (suteikia darbo vietą, įrankius, medžiagas, priemones, nustato darbo atlikimo reikalavimus, priima įvykdymą ir rezultatus, kontroliuoja kokybės ir kitų atlikimo reikalavimų laikymąsi, užtikrina saugias ir sveikas darbo sąlygas), bet atlyginimą jam moka laikinojo įdarbinimo įmonė (tik ji turi teisę reikalauti darbuotojo atsakyti už darbo pareigų pažeidimus ar padarytą žalą).
Laikinasis darbuotojas Lietuvoje
Lietuvoje laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimas pagrįstas 1991 06 25 Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikiančia papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, bei 2008 11 19 Europos Sąjungos direktyva dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (2008/104).
Viena iš privalomų nuostatų – laikinojo darbuotojo nediskriminavimo, lyginant su laikinojo darbo naudotojo įmonės darbuotojais, principas. Jis įpareigoja laikinojo įdarbinimo įmonę gauti informaciją ir mokėti laikinajam darbuotojui tokį užmokestį, kokį laikinojo darbo naudotojas moka atitinikamiems savo darbuotojams. Neterminuota sutartimi leidžiama nukrypti nuo šios taisyklės tik tada, kai laikinasis darbuotojas tarp siuntimų gauna tokį patį darbo užmokestį kaip darbo pas laikinojo darbo naudotoją metu.
Laikinojo darbo naudotojas privalo iki darbo pradžios raštu supažindinti laikinąjį darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais jo darbą laikinojo darbo naudotojui reglamentuojančiais teisės aktais, imtis visų priemonių laikinojo darbuotojo sveikatai ir gyvybei išsaugoti. Laikinojo darbo naudotojas turi informuoti laikinuosius darbuotojus apie jo turimas laisvas darbo vietas, o laikinojo įdarbinimo įmonei draudžiama riboti darbuotojo teisę įsidarbinti pas laikinojo darbo naudotoją. Laikinojo darbo naudotojas neatleidžia laikinojo darbuotojo – siuntimo pasibaigimo sąlygas ir tvarką nustato įmonių tarpusavio sutartis, o laikinojo darbuotojo atleidimą iš laikinojo įdarbinimo įmonės atvejus ir sąlygas nustato Darbo kodeksas.
-laikinasis įdarbinimas; -laikinojo darbo naudotojas; -laikinojo įdarbinimo įmonė
3214