Laikinoji revoliucinė darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybė

Laikinóji revoliùcinė darbiniñkų ir vargngųjų valstiẽčių vyriausýbė, marionetinė Sovietų Rusijos valdžios institucija. Tokios institucijos V. Lenino iniciatyva bolševikų (dažniausiai iš vietos gyventojų) buvo steigiamos buvusios Rusijos imperijos pakraščiuose, kad čia įkurtų ar kuriamų nepriklausomų Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Sakartvelo ir kitų valstybių veikėjams ir gyventojams būtų sunkiau šalį užimančius Sovietų Rusijos karinius junginius traktuoti kaip okupacinę kariuomenę. Lietuvos laikinąją revoliucinę darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybę sudaryti 1918 12 nutarta Vilniuje. Sudėtis: pirmininkas V. Kapsukas, vidaus reikalų komisaras Z. Angarietis, finansų – K. Cichovskis, susisiekimo – A. Jakševičius, pašto ir telegrafo – P. Svotelis-Proletaras, prekybos ir pramonės – A. Vainšteinas, darbo – S. Dimanšteinas, teisingumo – M. Kozlovskis.

Laikinosios Lietuvos revoliucinės darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybės manifestas laikraščio Laikinosios revoliucinės Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžios žinios Nr. 1 (1919 01; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Su Sovietų Rusijos institucijomis suderintu manifestu laikinoji vyriausybė paskelbė (pirmiausia Daugpilyje) Lietuvoje sovietų valdžią ir apie užmegztus diplomatinius santykius su Sovietų Rusija. Ragino rinkti vietines darbininkų, bežemių ir mažažemių valstiečių tarybas ir nedelsiant vietose imti valdžią. 1918 12 pabaigoje–1919 01–02 Sovietų Rusijos kariuomenei užėmus didesnę Lietuvos dalį, laikinoji vyriausybė įgijo šiek tiek didesnės įtakos. Valstybinėmis paskelbė 5 kalbas (lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių ir žydų), nors beveik visi dokumentai buvo rašomi rusiškai. 1919 01 įsakymu dėl dvarų tvarkymo dvarus ir jų turtą paskelbė nacionalizuotu. Karinėms pajėgoms organizuoti sukūrė vadinamąją Lietuvos revoliucinę karinę tarybą. Priėmė Žemės dekretą, instrukciją jam vykdyti – draudė dalyti dvarų žemę, siekė kurti stambius valstybinius ūkius. Laikinosios vyriausybės tikslai, ypač nutarimai nacionaliniu ir žemės ūkio klausimais, visiškai neatitiko daugumos Lietuvos gyventojų siekių ir norų, todėl jos dokumentai Sovietų Rusijos kariuomenės neužimtoje Lietuvos dalyje Lietuvos laikinosios vyriausybės ir politinių partijų spaudos buvo plačiai nušviečiami, o Žemės dekretas ir instrukcija jam vykdyti ištisai perspausdinti. 1919 02 Maskvos nurodymu įkūrus jungtinę Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinę Respubliką (vadinamąjį Litbelą) vietoj laikinosios vyriausybės sudaryta jos Komisarų taryba.

-Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybė