Laikinóji vyriausýbė, Rusijos vyriausybė, veikusi 1917 03 15–11 07.
Sudarymas ir funkcijos
Dėl Laikinosios vyriausybės sudarymo po Vasario revoliucijos ir imperatoriaus Nikolajaus II abdikacijos (atsisakymo nuo sosto) susitarė Laikinasis Valstybės Dūmos komitetas (sudarytas 1917 03 12) ir Petrogrado darbininkų deputatų tarybos vykdomojo komiteto vadovai; laikotarpis iki 1917 07 21 dažnai apibūdinamas kaip dvivaldystė, nes greta Laikinosios vyriausybės didelę valdžią turėjo ir Petrogrado taryba. Laikinoji vyriausybė buvo aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, bet vykdė ir įstatymų leidžiamąsias funkcijas. Ji nesiekė keisti ekonominės ir visuomeninės santvarkos, tik demokratizuoti valstybines institucijas ir pergalingai baigti I pasaulinį karą.
Sudėtis ir veikla
Vyriausybės sudėtis keitėsi. Iki 1917 05 19 joje vyravo kadetai ir oktiabristai (vadovavo kadetas G. Lvovas). Laikinosios vyriausybės programa buvo išdėstyta 1917 03 16 deklaracijoje ir 03 19 kreipimesi į Rusijos piliečius. Laikinoji vyriausybė paskelbė ketinanti kariauti iki pergalės ir laikytis visų sutarčių su Antantės valstybėmis. Panaikino politinę katorgą ir tremtį, paskelbė politinę amnestiją, pažadėjo įvesti politines laisves, sušaukti Steigiamąjį susirinkimą, pakeisti policiją liaudies milicija. Po vadinamosios Balandžio krizės (Laikinajai vyriausybei patvirtinus įsipareigojimus sąjungininkams kilo masinės demonstracijos) 1917 05 15 į Laikinąją vyriausybę buvo įtraukti 3 eserai ir 2 menševikai; iki 07 20 vyriausybei vadovavo G. Lvovas, vėliau – eseras A. Kerenskis. 1917 05 16 deklaracijoje Laikinoji vyriausybė pažadėjo parengti (bet neparengė) radikalią žemės reformą. Po vadinamosios Liepos krizės (ministrai kadetai 07 15 atsistatydino, 07 17 Petrograde įvesta karinė padėtis) 08 06 sudaryta nauja koalicinė vyriausybė – ją sudarė 7 kadetai, 5 eserai ir liaudies socialistai, 3 menševikai; vadovavo A. Kerenskis. Po kariuomenės vyriausiojo vado L. Kornilovo surengto maišto (1917 09 07–13; reikalauta vyriausybės atsistatydinimo) Laikinoji vyriausybė 1917 09 14 perdavė valdžią Direktorijai (5 ministrų kolegijai), kuri 1917 09 14 paskelbė Rusiją respublika, paleido Valstybės Dūmą ir kitas imperijos institucijas. Bet krizės nei ji, nei 1917 10 08 sudaryta trečioji koalicinė Laikinoji vyriausybė (6 kadetai ir jiems prijaučiantieji, 2 eserai, 4 menševikai, 6 nepartiniai; vadovas A. Kerenskis) neįveikė.
Veiklos vertinimas
Laikinosios vyriausybės daugiausia deklaratyvūs veiksmai netenkino radikalių pertvarkymų laukiančios visuomenės daugumos; vyriausybė iš esmės nesprendė nei taikos, nei žemės, nei nacionalinio klausimo, paliko juos būsimam Steigiamajam susirinkimui. Tuo naudojosi bolševikai. Nepajėgianti sėkmingai kariauti, įveikti ekonominės suirutės, socialinės įtampos, revoliucinio judėjimo ir anarchijos Laikinoji vyriausybė buvo bolševikų per Spalio perversmą (1917) pašalinta iš valdžios.