laiko apgrąža

lako apgrąžà, kvantinės teorijos dydžio laiko ženklo pakeitimas. Nusakoma laiko apgrąžos operatoriumi, kurio veikimas keičiant laiko ženklą dar priklauso ir nuo to dydžio prigimties (skaliaras, vektorius ar kita). Dauguma gamtos reiškinių (išskyrus neutralaus mezono skilimą) invariantiški (simetriški) laiko apgrąžos atžvilgiu. Tuo remiantis susiejamos tiesioginės ir atvirkštinės reakcijų (šuolių) tikimybės, bet iš šio invariantiškumo neišplaukia kurio nors dydžio tvermė, kaip erdvinių koordinačių apgrąžos atveju (lyginumas). Invariantiškumo laiko apgrąžos savybė vadinama mikroskopiniu grįžtamumu. Stebint reiškinius, kuriems būdinga ši savybė, negalima nustatyti laiko krypties. Termodinamikos ir statistinės fizikos nagrinėjamose makroskopinėse sistemose visi savaiminiai reiškiniai vyksta entropijos didėjimo kryptimi, kuri gali būti laikoma laiko didėjimo kryptimi, bet entropija gali fliuktuoti sumažėdama. Tai atitiktų mikroskopinį grįžtamumą, tik kitaip aprašytą (negrįžtamasis vyksmas).