lakraštis, periodinis leidinys, reguliariai teikiantis naujausias politikos, visuomenės, ekonomikos, kultūros žinias, komentarus ir kita. Viena svarbiausių visuomenės informavimo, viešosios nuomonės formavimo priemonių. Esant spaudos ir žodžio laisvei, tarnauja kaip valdžios institucijų kontrolės priemonė. Nuo kitų periodinių leidinių skiriasi operatyvumu, turinio aktualumu, universalumu, periodiškumu (išeina trumpesniais intervalais), dažniausiai nebrošiūruota forma. Skirstomi pagal skaitytojų auditoriją (universalūs ir specializuoti), periodiškumą (dienraščiai, savaitraščiai, mėnraščiai ir kita), platinimo teritoriją (nacionaliniai, kraštų, apskričių, miestų, rajonų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kita), išleidimo laiką (rytiniai, vakariniai). Nuo 20 amžiaus pabaigos kai kurie laikraščiai leidžiami ir skaitmenine forma (internete).
Pirmieji laikraščiai (savaitiniai) išėjo Vokietijoje – 1605 Strasbūre Relation (neišliko), 1609 Wolfenbüttelyje – Aviso, Relation oder Zeitung. Olandijoje pirmasis laikraštis išėjo 1616, Anglijoje – 1622, Prancūzijoje –1631, Švedijoje – 1643, Italijoje – 1645, Lenkijoje – 1661, Rusijoje – 1703. Pirmasis dienraštis 1650 išleistas Leipcige. Pirmieji laikraščiai buvo nedidelio, in quarto (20 × 15 cm), formato, 4–8 puslapių apimties, ėjo 300–400 egzempliorių tiražu. Iki 18 amžiaus juose buvo spausdinamos vyriausybės žinios, dažniausiai – politikos ir karo įvykių pranešimai, vėliau – žinios apie vietinės reikšmės įvykius, feljetonai, nuo 19 amžiaus pabaigos atsirado ekonomikos ir sporto puslapiai. Didėjant laikraščių apimčiai atsirado skyreliai, rubrikos. Išradus tiglines (1811) ir rotacines (1872) spausdinimo mašinas, rinkimo stakles (1884), taip pat naujas susisiekimo bei ryšių priemones (geležinkelis, telegrafas), 19 amžiaus pabaigoje naujų laikraščių leidyba ir tiražai labai padidėjo. Daugiausia laikraščių 20 amžiaus pabaigoje buvo išleidžiama Japonijoje – tūkstančiui gyventojui teko 584, Šveicarijoje – 415, Austrijoje – 409, Didžiojoje Britanijoje – 361, Vokietijoje – 328, Olandijoje – 312, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 244, Kanadoje – 214, Izraelyje –158, Prancūzijoje – 155, Italijoje – 114 laikraščių egzempliorių.
LIETUVOJE pirmasis laikraštis – Kurier Litewski – išėjo lenkų kalba 1760 Vilniuje. Pirmieji laikraščiai lietuvių kalba pasirodė 1849 Mažojoje Lietuvoje – Lietuvininkų prietelis Klaipėdoje ir Keleivis Karaliaučiuje. Terminas pirmą kartą viešai pavartotas 1883 Ragainėje pradėjusio eiti Didžiajai Lietuvai skirto lietuvių periodinio leidinio lotynišku raidynu Aušra paantraštėje, įtvirtintas J. Basanavičiaus ar kitų šio leidinio redaktorių siūlymu (vietoj iki tol vartoto gazieta). Nuo tada žodžiu laikraštis dažniausiai vadintas bet koks periodinis leidinys, taip pat ir žurnalas (1935 Lietuvos Respublikos spaudos įstatyme visi periodiniai leidiniai vadinami laikraščiais). Po II pasaulinio karo sąvoka buvo susiaurinta (išskirti laikraščiai ir žurnalai). 2006 ėjo 325 laikraščiai lietuvių (297), anglų (2), jidiš (1), lenkų (4), rusų (18) ir vokiečių (3) kalbomis; iš jų 9 nacionaliniai, 11 apskričių, 28 krašto, 14 miestų, 51 rajonų, 114 specializuotų ir kito pobūdžio. Dar Lietuvos periodinė spauda.