laikýsena, individuali įprastinė santykinai pastovi įvairių padėčių (individui judant, stovint, gulint, sėdint) kūno poza. Daugiausia priklauso nuo judėjimo ir atramos sistemos organų (griaučių, raumenų) struktūrinio tarpusavio santykio, kurį lemia įvairių kūno dalių masė, raumenų jėga. Laikysena pradeda formuotis kūdikiui pradedant kelti galvą, sėdėti, stovėti; gyvenimo būdas formuoja nuolatinę žmogaus kūno laikyseną. Taisyklingos laikysenos žmogus stovi laisvai, neįsitempęs, galvą laiko tiesiai, pečius ir mentes vienodame aukštyje. Žiūrint iš šono, kūno ašis kerta viršugalvio vidurį, ausį, klubo sąnarį ir pėdos vidurį. Taisyklinga kūno laikysena sudaro optimalias sąlygas krūtinės ląstos, galūnių kaulų ir vidaus organų normaliam vystymuisi bei veiklai. Netaisyklinga laikysena būna įvairių formų: atgal išlinkusi stuburo krūtininė, į priekį – juosmeninė dalis, pilvas, pečiai, panarinta galva (pakumpimas), stuburas pakrypęs į šoną (pečiai, rankos nevienodame aukštyje).
laikysena stovint: a – normali, b – pakumpimas
Netaisyklingą laikyseną lemia ilgalaikė netaisyklinga sėdima, gulima padėtis, sunkių daiktų nešiojimas, neracionalus fizinis krūvis ar jo nebuvimas. Laikysena koreguojama mankšta, sportu, korsetais, avalyne, gerinant darbo sąlygas.
laikysena sėdint: a, b, c – netaisyklinga, d – taisyklinga