laikýtojas, valdýtojas (istorijos šaltiniuose tenùtorius, deržavcà), 15–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, 19 a. pirmos pusės Lietuvos administracijos pareigūnas.
Laikytojais imta vadinti didžiojo kunigaikščio vietininkus nuo 15 a. vidurio valsčiams ir pilims virstant didžiojo kunigaiščio dvarais. Nuo 16 a. pradžios jais tapdavo ir didesnių valsčių tijūnai.
Laikytojai administravo didžiojo kunigaikščio dvarus arba jų kompleksus (nuo 16 a. antros pusės vadinamus seniūnijomis). Galėjo teisti ir dvaro teritorijoje gyvenančius bajorus. Per karą aprūpino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę, vadovavo pavaldžios teritorijos kariniams tarnams (keliuočiams, šarvuočiams, raitininkams).
18–19 a. buvo ilgalaikis valstybinių dvarų (vadinamųjų deržavų, seniūnijų ir kitų) valdytojas (nuomininkas). Kai kurie laikytojai turėjo seniūno, teisėjo ar kitokį garbės vardą; pareigybė išnyko 1837–41 įvykdžius Kiseliovo valstybinių valstiečių reformą.
683
2073