Laima Budzinauskienė
Laima Budzinauskienė
Budzináuskienė Laima 1972 06 08Vilnius, lietuvių muzikologė, pedagogė. Dr. (hum. m., 2000). 1996 magistro laipsniu baigė Lietuvos muzikos akademiją (J. Gustaitės muzikos istorijos klasę). 1994–2002 Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos Liepaitės, 1996–2003 Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vyriausioji mokytoja, nuo 2019 muzikos mokyklos Lyra vyriausioji mokytoja. 1995–98 dirbo Kultūros ir meno institute. Nuo 2002 Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja. Nuo 2010 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2012 Muzikos istorijos katedros vedėja, nuo 2020 Muzikos fakulteto tarybos pirmininkė; docentė (2016).
Tiria 18–19 a. Lietuvos muzikos istoriją, religinę muziką, restauruoja muzikos rankraščius ir inicijuoja jų muzikos atlikimą. Paskelbė daugiau kaip 40 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių apie 19 a. Vilniaus bažnyčių kapelas, jų repertuarą, kompozitorius, muzikos rankraščius.
2007–12 mokslo žurnalo Menotyra / Studies in Art muzikologinių numerių sudarytoja. Nuo 2013 mokslo žurnalo Ars et praxis vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja ir sudarytoja. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.
Knygos
Elektroninių muzikos istorijos vadovėlių vaikų muzikos mokykloms Muzikos istorija: nuo antikos iki baroko, Muzikos istorija: klasicizmas (su J. Žukiene, 2008), leidinio Lietuvos muzikos istorija. 1918–1940 (kn. 2 2009), enciklopedinio žinyno Bažnytinė muzika (2011), knygų Mykolas Kleopas Oginskis. Sielos ir minčių tėvynė – Lietuva (ir sudarytoja, 2015), Liber Organistarum Colegii Crosensis Societatis Jesu (su R. Murauskaite, 2017; serija Fontes musicae in Polonia) viena autorių. Leidinių Tyliu balsu. Muzikologė Jūratė Gustaitė (2015), Nespalvoto portreto spalvos. Muzikologas Adeodatas Tauragis (2017), Muzikologė Jūratė Trilupaitienė. Bibliografija (2018) sudarytoja.
2271