Laima Laučkaitė
Laučkáitė Laima, Surgáilienė 1956 07 20Vilnius, lietuvių dailėtyrininkė. A. Laučkos duktė, D. Laučkaitės‑Jakimavičienės sesuo. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1988). 1979 baigė Lietuvos dailės institutą. 1979–83 dirbo Utenos kraštotyros muziejuje, 1983–87 – vaikų dailės mokykloje Utenoje, 1988 – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriuje, 1993–96 dėstė Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1990 dirba Kultūros, filosofijos ir meno institute, 2010 reformuotame į Lietuvos kultūros tyrimų institutą (nuo 2003 vyriausioji mokslo darbuotoja), 2008–18 vadovavo Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriui. 1991–92 stažavo Miuncheno universiteto Meno istorijos institute. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos narė (1991), šios sekcijos prezidentė (1995–98).
Mokslinių tyrinėjimų pagrindinė sritis – 20 a. Lietuvos dailė; juose iškeliama sociokultūrinis ir istorinis kontekstas, multikultūriškumas, tipologiniai aspektai, bendri ir skiriamieji Lietuvos dailės bruožai. Parašė veikalus Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje (2002, anglų kalba 2008, pastarąjį Association for the Advancement of Baltic Studies, Jungtinės Amerikos Valstijos, išrinko geriausia 2008–09 Baltijos kraštų humanitarinių ir socialinių mokslų knyga anglų kalba), Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina (2007), Rafaelis Chvolesas. Jeruzalės ieškojimas (2013; leidimai ir anglų, prancūzų kalbomis), Vilniaus dailė Didžiojo karo metais (2018). Leidinio Išeivijos dailė (2003) viena sudarytojų ir bendraautorių (su I. Korsakaite). Albumo Leopoldas Surgailis. Tapyba / Painting (2022) sudarytoja ir teksto autorė. Užsienio spaudoje paskelbė straipsnių apie rusų kilmės vokiečių dailininkę M. von Werefkin. Kuruoja parodas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2015).
2972