Muktupāvela, nuo 2011 Kota Laima (Laima Mùktupavela, Kotà), slapyvardis Felikss Baranovskis 1962 01 20Rēzekne, latvių rašytoja. 1982 baigė Rygos taikomosios dailės mokyklą (odos plastiką), 1989 – Latvijos universitetą (istoriją). Nuo 1983 dirbo ligoninės sanitare, Latvijos dailės akademijos modeliu, Latvijos valstybinio istorijos archyvo archyvare, grybų rūšiuotoja Airijoje, vertėsi žemės ūkiu. 1995–2000 dirbo laikraštyje Lauku Avīze. Nuo 2000 užsiima tik rašymu. Nuo 2011 gyvena Stambule.
Emigrantės patirtį Airijoje perteikė žymiausiame romane Pievagrybių testamentas (Šampinjonu derība 2002, lietuvių kalba 2003).
Laima Muktupāvela
Kiti romanai: Tuzinas: tikros gyvenimo istorijos (Patiesu dzīves stāstu ducis 2002), Kilpa (Cilpa 2003, lietuvių kalba 2006), Gerb. Benjamina (Mīla. Benjamiņa 2005; apie vieną turtingiausių tarpukario Latvijos moterų Emīliją Benjamiņą), Ramybės trauka (Mierielas vilkme 2016), Kambarys (Istaba 2016, lietuvių kalba 2020). Kūrybai būdinga realistinis, kartais persipinantis su magiškuoju realizmu (romanas Ramybės trauka) pasakojimo stilius. Dar išleido apsakymų rinkinį Totemai (Totēmi 2007), knygas apie Latviją Tai vyksta Latvijoje (Tas notiek Latvijā, su Arniu Terzenu, 2006), apie Turkiją – Mano turkiška kava (Mana turku kafija 2012), biografines knygas apie brolius G. Kokarą ir I. Kokarą BroliBroli: balso magai broliai Kokarai (BrāliBrāli: balsu burvji brāļi Kokari 2008), apie A. Eglītį Žmogus su mėlynu paukščiu (Cilvēks ar zilo putnu 2020), knygą vaikams Matilda ir Teresė, arba Kaip būti čia, ten ir kitur (Matilde un Terēze jeb kā būt Te, Tur un Citur 2013).
Apdovanojimai
Latvijos literatūros metų premija (2002).
1