Láimo ligà (Lyme’o liga), Láimo boreliòzė, infekcinė liga. Pavadinta pagal Jungtinių Amerikos Valstijų miesto Old Lyme’o vardą; jame 1975 pirmą kartą aprašyta. Serga žmogus ir gyvūnai. Laimo ligos sukėlėjas – borelija Borrelia burgdorferi, priklausanti spirochetų (Spirochaetaceae) šeimai. Borelijos gyvena smulkiųjų graužikų, elnių, paukščių, driežų organizme. Jas platina iksodinės erkės. Žmogus užsikrečia įsisiurbus borelijomis užkrėstai erkei. Laimo liga yra dažniausia erkių pernešama liga Europoje (labiausiai paplitusi Vokietijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Baltijos ir Skandinavijos šalyse) ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje apie 8,3 % erkių yra užsikrėtusios borelijomis. Inkubacijos laikotarpis trunka 2–18 dienų po erkės įkandimo.
Laimo ligos sukėlėjas – borelija Borrelia burgdorferi (padidinta 400 kartų)
Skiriamos 3 ligos stadijos. Pirmajai stadijai būdinga lėtinė migruojanti odos raudonė (erythema chronicum migrans), pasireiškianti apie 85 % atvejų. Antrojoje stadijoje (2–9 mėnesiai po užsikrėtimo) gali atsirasti periferinės nervų sistemos sutrikimų (dažniausiai veidinio nervo parezė), atramos ir judėjimo sistemos, širdies, odos, akių ir kitų organų pažeidimų. Trečiojoje stadijoje (9 ir daugiau mėnesių po užsikrėtimo) kyla sąnarių uždegimas, lėtinis atrofinis akrodermatitas, keratitas, encefalomielitas, polineuropatijos, demencija. Diagnozuojama pagal klinikinius simptomus, atsiradusius po erkės įsisiurbimo, kraujuje randama specifinių antikūnų. Gydoma antibiotikais.
lėtinė migruojanti odos raudonė būdinga Laimo ligos pirmajai stadijai
1955