Noreikà Laimonas 1926 11 27Joniškis 2007 05 31Vilnius, lietuvių aktorius. R. Oginskaitės (tikr. Noreikaitė) tėvas.
Išsilavinimas ir veikla
1944–48 vaidino Vilniaus dramos teatre. 1948 baigė šio teatro vaidybos studiją, 1952 – A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje (kurso vadovai V. Orlovas ir Marija Orlova, Grigorijus Konskis). 1952–59 Kauno muzikinio dramos teatro, 1959–63 Kauno dramos teatro, 1963–94 Lietuvos akademinio dramos teatro aktorius. 1984–88 ir 1994 dėstė Lietuvos konservatorijoje (nuo 1992 Lietuvos muzikos akademija). Atgimimo laikotarpiu buvo aktyvus Sąjūdžio Vilniaus grupės dalyvis. Parašė atsiminimų ir dienoraščių knygas Aktoriaus dienoraščiai (1999), Vidurnakčio užrašai (2001), Čiurlionio 16 (2003).
Laimonas Noreika
Laimonas Noreika
Laimonas Noreika
Teatras
L. Noreika. Mažvydo vaidmuo (Just. Marcinkevičiaus Mažvydas 1978, režisierius H. Vancevičius, dailininkė V. Idzelytė, © LATGA, 2020; iš dešinės Berankis – A. Rosenas)
Sukūrė daugiau kaip 100 teatro vaidmenų. Reikšmingų vaidmenų sukūrė režisierių H. Vancevičiaus (Ragūnas – J. Grušo Herkus Mantas 1957, Prozorovas – A. Čechovo Trys seserys 1960, Masalskis, Mažvydas, Okeanas ir Piladas – Just. Marcinkevičiaus Katedra 1971, Mažvydas 1978, Prometėjas. Ikaras 1981, Sapiega – B. Sruogos Kazimieras Sapiega 1979, Fuldalas – H. Ibseno Junas Gabrielis Borkmanas 1981), I. Bučienės (Gajevas – A. Čechovo Vyšnių sodas 1978, Viktoras – A. Millerio Kaina 1970, Dausprungas – Just. Marcinkevičiaus Mindaugas 1994), E. Nekrošiaus (Ferapontas – A. Čechovo Trys seserys 1995), O. Koršunovo (Mulčia – Mariuso von Mayenburgo Parazitai 2001, Piemuo – Sofoklio Karalius Oidipas 2002) spektakliuose. Kiti svarbesni vaidmenys: Servantesas ir Don Kichotas (Dale’o Wassermano, Joe Dariono Žmogus iš La Mančos 1970, režisierius A. Lapėnas), Lyras (W. Shakespeare’o Karalius Lyras 1983, režisierė A. Ragauskaitė).
Poezijos programos
Svarbi L. Noreikos kūrybos dalis – poezijos programos (nuo 1964 jų parengė daugiau kaip 20; įrašė 13 plokštelių), kuriose skaitė lietuvių (J. Aisčio, K. Bradūno, B. Brazdžionio, S. Daukanto, V. Mačernio, Maironio, Just. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio, V. Mykolaičio‑Putino, S. Nėries, P. Širvio, B. Sruogos, P. Vaičaičio) autorių kūrinius; gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse. Kūryboje derino išorinį santūrumą ir vidinį emocionalumą.
Kinas
Kine sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų. 1947 debiutavo Juozo vaidmeniu filme Marytė (režisierė V. Strojeva). Svarbesni vaidmenys: Juozapas‑Aitvaras (Niekas nenorėjo mirti 1966, režisierius V. Žalakevičius), Hofmanas (Farchado žygdarbis 1967, režisierius Albertas Chačaturovas), Pulkininkas Nikolsas (Ne sezono metas 1968, 2 serijos, režisierius Savva Kulišas), Abstas (Daktaro Absto eksperimentas 1969, režisierius Antonas Timonišinas), Kraftas (Apysaka apie čekistą 1969, režisieriai Borisas Durovas, Stepanas Pučinianas), Grubė (Grumtynės 1972, režisierius Stepanas Pučinianas), Loudonas (Visa karaliaus kariauna, režisieriai Naumas Ardašnikovas, Aleksandras Gutkovičius, 3 serijos), Daktaras Livsis (Lobių sala, režisierius Jevgenijus Fridmanas, abu 1971), Budrys (Trijų valandų sustojimas 1975, režisierius Aleksandras Svetlovas), Mykolas Džiugas (Sodybų tuštėjimo metas 1976, 2 serijos), Ministras pirmininkas Meriveilas (Veidas taikinyje 1978–79, 2 serijos, abiejų režisierius A. Grikevičius), Poliakovas (Vizitas pas Minotaurą 1987, režisierius Eldoras Urazbajevas), Grafas Kirilas Bezuchovas (Karas ir taika 2007, režisierius Robertas Dornhelmas).
L. Noreika (antras iš kairės). Juozapo‑Aitvaro vaidmuo filme Niekas nenorėjo mirti (1966, režisierius V. Žalakevičius; iš dešinės: Vaitkus – D. Banionis, Bronius – B. Oja)
Atminimo įamžinimas
Apie L. Noreiką sukurti dokumentiniai filmai Laimonas Noreika (2002, režisierius A. Tarvydas), Ištraukos iš dienoraščio (2005, režisierius A. Jančoras). 2008 L. Noreikos vardu pavadinta tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris premija geriausiam aktoriui‑skaitovui.
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (1993). Gedimino ordino Karininko kryžius (1996). Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Kultūros ministerijos apdovanojimas (2003).
L: Laimonas Noreika gyvenime, scenoje, ekrane / sud. S. Lipskis Vilnius 2007; Laimono laimė: Atsiminimai apie aktorių Laimoną Noreiką / sud. J. Rutkauskienė Vilnius 2011.
1706