Tãpinas Laimonas, tikrieji vardai Jonas Laimonas 1944 06 06Palanga 2022 05 28Vilnius, lietuvių žurnalistas, eseistas, kino istorikas ir kritikas. A. Tapino tėvas. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1978).
Išsilavinimas ir veikla
1970 baigė Vilniaus universitetą (žurnalistiką). Nuo 1971 dėstė Vilniaus universitete (1984–91 Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros vedėjas); docentas (1982). 1978–79 stažavo Naujosios Sorbonos universitete. 1991 inicijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dviejų žurnalistikos katedrų reoganizavimą į Žurnalistikos institutą, prisidėjo prie Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto steigimo; 1991–92 jo Žurnalistikos instituto direktorius. 1992–95 Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius. 1995 įkūrė Žurnalistikos centrą, buvo jo vadovas. 1996–98 Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas.
Laimonas Tapinas
Veikalai
Parašė dokumentinės prozos ir esė knygų: Iliuzijų mugė (1983, įspūdžiai iš Paryžiaus), Nešk, Dauguva, atminimą (1988, apie Latvijos istoriją ir kultūros savitumą), Medyje angelas verkia (1991, aktoriaus B. Babkausko gyvenimo ir kūrybos kronika), Sepynios vienatvės Paryžiuje (1993, papildytas leidimas pavadinimu Oskaras Milašius, arba Septynios vienatvės Paryžiuje 1999, apie O. Milašiaus gyvenimą ir kūrybą), Imk, klajokli, žibintą vilties (2000, poeto ir diplomato J. Baltrušaičio gyvenimo kronika), Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje (2008 22009, apie V. Žalakevičiaus kūrybą ir gyvenimą). Išleido enciklopedinį žinyną Lietuvos kinematografininkai (1986, lietuvių, anglų, vokiečių kalba), XXVI olimpinių žaidynių dienoraštį Karštos dienos Atlantoje (1997), atsiminimų knygą Prarasto laiko nebūna (2004). Sudarė rinkinį Žurnalistikos laisvė ir atsakomybė: Europos Tarybos dokumentai dėl visuomenės informavimo priemonių (1996). Išvertė G. Depardieu ir L. Neumanno knygą Gyvas (2009).
Apdovanojimai
V. Kudirkos premija (1994). Gedimino ordino Karininko kryžius (1996), ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2003). J. Tumo‑Vaižganto premija (2005). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2017).