laipiojimas uolomis

láipiojimas uoloms, savarankiška uolų sporto šaka – laipiojimas uolomis, naudojantis alpinizmo priemonėmis ir veiksmais. Rengiamos individualiosios ir grupinės laipiojimo uolomis varžybos natūralioje aplinkoje ir uždarose patalpose (varžybų eigos neįtakoja oro sąlygos). Patalpose laipiojimo maršrutai sudaromi ant skirtingu kampu pasvirusių dirbtinių sienų tvirtinant skirtingo dydžio ir formos spalvotus laikiklius (kybius). Spalvomis žymimas maršruto sudėtingumas – žalia (pradedantiesiems), geltona, mėlyna, raudona, violetinė, juoda (pažengusiems). Natūralioje aplinkoje naudojami uolų paviršiaus nelygumai. Laipiojama avint specialius laipiojimo batelius, naudojant magnezijos miltelius (nusausina prakaituojančius delnus, pagerina jų sukibimą su kopiamu paviršiumi), saugos priemones, specialią įrangą arba nenaudojant jokių įrankių. Ši sporto šaka reikalauja jėgos, lankstumo, koordinacijos, gebėjimo susikaupti, kūrybiškumo. Laipiojimo sportinės rungtys – boulderingas, sudėtingasis lipimas ir greitasis lipimas.

laipiojimo uolomis varžybos specialiai įrengtoje sienoje

Istorija

laipiojimas uolomis gamtoje

Laipiojimas uolomis atsirado 1864, sparčiai paplito 20 a. pradžioje išradus specialius batus, kitas technikos priemones. 1908 išspausdintas pirmasis laipiojimo uolomis vadovas – Edwardo Watermano Townseno Kopimas į Courvatelius (The Climbing Courvatels 1908). Vokietijoje, Austrijoje ėmė kurtis šios sporto šakos sąjungos, klubai. 1932 įkurta Tarptautinė alpinizmo ir laipiojimo federacija (International Mountaineering and Climbing Federation, IMCF), 1997 – Tarptautinė laipiojimo varžybų taryba (International Council for Competition Climbing, ICC), 2007 – Tarptautinė laipiojimo sporto federacija (International Federation of Sport Climbing, IFSC). Nuo 1991 rengiami pasaulio, nuo 1992 – Europos sudėtingojo ir greitojo laipiojimo čempionatai (pirmieji vyko Frankfurte, Vokietijoje); vyksta kas 2 metai. 1998 surengtos pirmosios naujos rungties, boulderingo (pradininkas amerikiečių gimnastas Johnas Gillas), bandomosios varžybos; nuo 1999 rengiamos pasaulio taurės varžybos, nuo 2001 – pasaulio, nuo 2002 – Europos čempionatai. Nuo 2012 vyksta kombinuotos varžybos. 2020 laipiojimo sportas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą.

Žymiausi laipiojimo sportininkai: François Legrandas, Alexandreʼas Chabot (Prancūzija), Adamas Ondra (Čekija), Ramónas Juliánas Puigblanqueʼas (Ispanija), Jakobas Schubertas, Angela Eiter (Austrija), Janja Garnbret (Slovėnija), Zhong Qixin (Kinija), Tomoa Narasaki, Akiyo Noguchi (Japonija).

Lietuvoje

Lietuvoje laipiojimas uolomis atsirado 20 a. antroje pusėje. Varžybos (vyrų, moterų, jaunimo čempionatai) rengiamos nuo 1958. Pradžioje jos vykdavo Latvijoje (Bauskėje, Pliaviniose) ir Estijoje (Kohtla-Jarvėje, Saaremoje); 1966 vyko ant Nemunėlio upės dolomitinių skardžių, 1977 – ant iš akmenų sumūrytų malūnų Panevėžyje. Nuo 1959 lietuviai dalyvavo Baltijos šalių (Pabaltijo) čempionatuose. Vyksta kasmetiniai Lietuvos boulderingo (nuo 2015) ir sudėtingojo lipimo (nuo 2021) čempionatai, boulderingo jaunimo čempionatai ir taurė. Rengiamos treniruočių stovyklos. 2003 įkurtas pirmasis klubas Montis magia. 2008 02 22 įkurta Lietuvos laipiojimo sporto asociacija (nuo 2018 Lietuvos laipiojimo sporto federacija (LLSF); nuo 2009 Tarptautinės laipiojimo sporto federacijos, nuo 2011 Lietuvos sporto federacijų sąjungos narė.

Vilimantas Petrašiūnas per Pasaulio laipiojimo taurės varžybas (2010)

Daugkartiniais Lietuvos laipiojimo čempionais tapo Kęstutis Koncevičius, Dalia Maldutytė, Vilimantas Petrašiūnas, Edvardas Pundžius, Valerija Šimonytė-Pundžiuvienė, Rimas Zdanavičius.

Apie laipiojimą išleista knygų: Mildos Korevaitės, Ievos Kieraitės-Aleksandrovos, Aušrinės Baltakytės ir Mikhailo Kochetkovo Laipiojimo sportas visiems (2020), Aušrinės Balkaitytės, Mildos Koreivaitės Aš lipu sienomis (2022).

-sportinis laipiojimas