laipsnis

láipsnis, būdvardžių ir iš būdvardžių padarytų prieveiksmių specifinė gramatinė kategorija, reiškianti ypatybės kiekio skirtumą. Indoeuropiečių kalbose ši kategorija pradėjo formuotis jų bendrijos laikotarpiu, tolesnė laipsnio raida vyko indoeuropiečių dialektuose – senosios formos buvo modifikuojamos, keičiamos formomis su kitomis priesagomis arba sudaromos analitinės formos. Skiriami 3 pagrindiniai laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis. Aukštesniojo laipsnio senosios indoeuropiečių formos buvo su priesagomis *-es / *-os, *-tero-/*‑toro- (plg. sanskrito san-yas, lotynų senior ‘senesnis’, sanskrito tavas-taras ‘stipresnis’), aukščiausiojo – su priesaga *-isto-, išvesta iš aukštesniojo laipsnio priesagos silpnojo balsių kaitos laipsnio -is- su formantu -t-, t. p. su priesaga *-mo- (plg. sanskrito svd-iṣṭha-s ‘saldžiausias’, lotynų ultimus ‘tolimiausias, didžiausias’). Iš indoeuropiečių aukštesniojo laipsnio priesagos *-es kildinama ir lietuvių kalbos aukštesniojo laipsnio priesaga -esnis (saldèsnis), išplėsta formantu -n- kaip ir germanų kalbose (plg. gotų bat-iz-in- ‘geresnis’). Latvių kalbos aukštesniojo laipsnio priesaga -âks yra naujai įtraukta į laipsnių sistemą iš žodžių darybinių priesagų (plg. latvių mazâks ‘mažesnis’, lietuvių mažókas ‘gana mažas’). Indoeuropiečių aukštesniojo laipsnio formų su priesaga *-tero-/*-toro- baltų kalbose nėra, nors žodžių su šia priesaga, turinčia 2 daiktų priešinamąją reikšmę, yra sudaryta (lietuvių pastaras, pasteras, ant(a)ras, kat(a)ras, latvių pastars, otrais, prūsų antars). Aukščiausiojo laipsnio indoeuropiečių priesagą *-mo- lietuvių kalboje rodo priešinamąją reikšmę turintys būdvardžiai atimas, tólimas, bet laipsnio kategorinė reikšmė nebuvo išrutuliota. Kaip nurodo daugelis mokslininkų, lietuvių kalbos aukščiausiojo laipsnio priesaga -iaus- (aukščiausias) greičiausiai yra naujai apibendrinta darybinė priesaga (plg. slavų -uch-: lenkų leniuch ‘tinginys’, čekų hrdouš ‘išdidus žmogus’). Visoms baltų kalboms būdingos analitinės, arba sudurtinės, aukščiausiojo laipsnio formos, sudarytos iš sintetinių formų (pàts, vis geriáusias, latvių vislabâkais ‘visų geriausias’, prūsų ucka kuslaisin ‘silpniausiai’).

LIETUVIŲ kalboje dar yra ir aukštesniojo laipsnio variantas, vadinamasis aukštėlesnysis laipsnis, sudarytas iš aukštesniojo laipsnio su mažybine priesaga -ėl-; aukštėlèsnis reiškia kiek mažesnį lyginamosios ypatybės kiekį negu aukštèsnis. Nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis laipsnis sudaro 2 pakopų priešpriešą. Lyginamieji laipsniai priešinami nelyginamajam pagal ypatybės kiekio skirtumus: aukštesnysis ir aukščiausiasis laipsniai rodo lyginamų daiktų arba to paties daikto skirtingomis aplinkybėmis ypatybės kiekio skirtumus (gerèsnis, geriáusias), nelyginamasis laipsnis ypatybės kiekio skirtumų nerodo (gẽras). Lyginamieji laipsniai priešinami vienas kitam pagal ypatybės kiekio apimtį: aukštesnysis laipsnis rodo didesnį ypatybės kiekį (gerèsnis), aukščiausiasis – didžiausią (geriáusias). Skirtingas laipsnių reikšmes rodo ne tik formų, bet ir sintaksinės apsupties skirtumai: aukštesnysis laipsnis dažniausiai vartojamas su jungtukų (ne) kap, negù, nẽi ir prielinksnio ùž su galininku konstrukcijomis (Sūnus didesnis už tėvą, Vakar smarkiau lijo negu šiandien), aukščiausiasis – su prielinksnių š, ùž, pe ir įvardžio vsas konstrukcijomis (iš visų, už visus geriáusias). Aukštesnysis laipsnis gali gauti ir aukščiausiojo laipsnio reikšmę (Jis už visus kaltesnis = ‘kalčiausias’). Laipsnių lyginamosiomis formomis reiškiamas ypatybės kiekis yra santykinis (Sūnus didesnis už tėvą nereiškia, kad ‘tėvas didelis’). Aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formos turi ir eliatyvinę reikšmę (žymimas didesnis ar didžiausias ypatybės kiekis be daiktų lyginimo, pvz., Kartais ir sodresnis lietus užeina; Danguje nė mažiausio debesėlio). Laipsnių formų neturi santykiniai ir kai kurie kokybiniai būdvardžiai, reiškiantys tokias ypatybes, kurių kiekis negali būti didesnis ar didžiausias (medinis namas, vyriški marškiniai, išvirkščia suknelė). Yra laipsnio formų, sudarytų ir iš daiktavardžių (výras > vyrèsnis, vyriáusias, viršùs > viršèsnis, viršiáusias).

L: J. Endzelynas Baltų kalbų garsai ir formos Vilnius 1957; Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos istorinė gramatika t. 2 Vilnius 1981; A. Valeckienė Laipsnio kategorijos sistema lietuvių kalboje / Baltistica 1982 t. 18(2).

961