láipsnis, garso padėtis garsų aukščių organizavimo sistemoje (gamoje, dermėje, tonacijoje) ir pats garsas (pvz., C‑dur tonacijoje garsas c yra pirmasis laipsnis, garsas d – antrasis laipsnis ir t. t.). Alteruotų laipsnių pavadinimai nustatomi pagal priklausomybę diatoniniam garsui, pvz., C‑dur tonacijoje garsas fis atitinka paaukštintą ketvirtąjį laipsnį, o garsas ges – pažemintą penktąjį laipsnį. Harmoninėje analizėje laipsnis dažniausiai žymimas romėniškuoju skaitmeniu nuo I iki VII. Laipsniais vadinami ir atitinkami akordai.
Harmonijos teorijoje laipsnių sistemą pradėjo vartoti G. J. Vogleris (1776). Melodinėje analizėje laipsnis dažniausiai žymimas arabišku skaitmeniu nuo 1 iki 7, bet gali būti vartojamos ir kitos žymėjimo sistemos. Pagal funkcinę padėtį dermėje (tonacijoje) laipsnis dar vadinami tonika, dvigubąja dominante, mediante, subdominante, dominante, submediante, vedamuoju tonu. Diatoninis laipsnių sisteminimo principas atspindi europietiškosios septynialaipsnės gamos modelį. Pentatonikoje ir hemitonikoje laipsnių kiekis ir atstumai tarp laipsnių kitokie. Mikrochromatikos mikrotonai netenka laipsnio reikšmės (tarplaipsninis slydimas).
335