Láiškas hebrãjams, Láiškas žỹdams, viena Naujojo Testamento Apaštalų raštų knygų. Tradicijos priskiriamas Pauliaus laiškams. Parašytas graikų kalba, manoma, 67–69 po Kristaus, skirtas, spėjama, hebrajų kilmės krikščionims. Seniausias nuorašas (apie 200) išlikęs Beatty II kodekse (saugomas Ch. Beatty bibliotekoje Dubline). Laiško hebrajams turinys: įvadas (1, 1–4), penkios dalys (1, 5–13, 21) ir pabaiga (13, 22–25). Pirmoje dalyje Kristus apibūdinamas Dievo (1, 5–14) ir žmonių (2, 1–18) atžvilgiu, gretinamas su angelais (1, 6–7. 13–14; 2, 1–2. 5–8. 16) ir įvardijamas kaip vyriausiasis kunigas (2, 17). Antroje dalyje atskleidžiami Kristuje įkūnyti kunigo, kaip Dievo įgaliotinio (3, 1–6) ir žmonių užtarėjo (4, 15–5, 10), bruožai, Kristus gretinamas su Moze (3, 2) ir Aaronu (5, 4), krikščionys raginami neužkietinti savo širdžių (3, 7–4, 14). Trečioje dalyje, prasidedančioje įvadu (5, 11–6, 20) ir užsibaigiančioje išvadomis (10, 19–39), iškeliami Kristaus kunigystės ypatingieji bruožai (kunigas Melchizedeko būdu 7, 1–28), nurodoma, kad jo atnašavimas, besiskiriantis nuo senųjų apeigų, atveria kelią į tikrąją šventovę (8, 1–9, 28) ir teikia nuodėmių atleidimą (10, 1–18). Ketvirtoje dalyje primygtinai pabrėžiami dvasinio gyvenimo pagrindai – tikėjimas pagal protėvių pavyzdį (11, 1–40) ir ištvermingas drausmingumas (12, 1–13). Penktoje dalyje krikščionys raginami neišklysti iš tiesaus santaikos ir šventumo kelio (12, 14–13, 18). Pagal struktūrą ir šnekamajai kalbai būdingą intonaciją Laiškas hebrajams primena ne tiek laišką, kiek prakalbą ar pamokslą, pirmiausia galbūt pasakytą vienai ar kelioms bendruomenėms, o paskui paskleistą raštu. Raiškos forma (Pauliui nebūdingu kalbos ir stiliaus beasmeniškumu, išskyrus 13, 22–25) kėlęs abejonių dėl autorystės jau ankstyvosios krikščionybės laikais, turinio požiūriu Laiškas hebrajams laikomas apaštalo autentiško mokymo apibendrinimu, kurio pagrindiniai teiginiai turi aiškias nuorodas į kitus Pauliaus laiškus: Kristaus kančia yra savanoriška (5, 8 ir 9, 10; plg. Fil 2, 8 ir Rom 5, 19), Senasis Įstatymas nebeveiksmingas ir atšaukiamas (7, 11–19 ir 10, 1–10; plg. Gal 3, 21–25 ir Rom 4, 15 ir 5, 20), atpirkimui būdingi aukos ir kunigystės aspektai (plg. Gal 2, 20; Ef 5, 2. 25) ir kita. Laiško hebrajams svarbą krikščionybei lėmė jo indėlis į besiformuojančią kristologiją.
2919