Láiškas kolosiẽčiams, viena Naujojo Testamento Apaštalų raštų knygų, įtraukta į Kalėjimo laiškus. Vienas Pauliaus laiškų. Parašytas graikų kalba nežinomo raštininko diktuojant apaštalui Pauliui, veikiausiai kalinčiam Romoje (61–63 po Kristus), adresuotas Kolosų (Mažoji Azija) krikščionių bendruomenei; seniausias nuorašas (apie 200) išlikęs Beatty II kodekse (saugomas Ch. Beatty bibliotekoje Dubline). Po įvado (1, 1–2) dėkojama Dievui už Evangelijos sklidimą (1, 3–8) ir meldžiamasi už tikinčiuosius (1, 8–14), garbinamas Kristus kaip Visatos galva (1, 15–23), džiaugiamasi apaštalo tarnyste (1, 24–2, 5), raginama švęsti Kristaus pergalę (2, 6–15), išlaisvinusią iš pavergimo pavojaus (2, 16–3, 4), ir ugdyti savyje naują žmogų (3, 5–17), o santykiuose su kitais vadovautis Dievo baime (3, 18–4, 6); pabaigoje išvardijami asmeniniai pranešimai ir sveikinimai (4, 7–18). Nuo kitų Pauliaus laiškų Laiškas kolosiečiams skiriasi kai kuriomis kalbos ir stiliaus ypatybėmis – sinonimų ir papildinių gausa, dažnais liturgijos motyvais.
2919