laisvàsis stlius, harmoniškàsis kontrapùnktas, 17–18 a. instrumentinės polifonijos stilius, kontrapunkto teorijos sudedamoji dalis. Laisvojo stiliaus terminas kartais vartojamas ir vėlesnei polifoninei muzikai pavadinti. Renesanso vokalinei (dažniausiai chorui a cappella) muzikai būdingo griežtojo stiliaus priešybė.

Bruožai

Laisvojo stiliaus pagrindas – mažoro ir minoro dermių sistema, funkcinė harmonija. Dėl muzikos instrumentų paslankumo, techninių atlikimo galimybių laisvojo stiliaus, kitaip nei griežtojo stiliaus, polifonijai būdinga didesnė ritmikos ir intervalikos įvairovė; gausiai vartojamos alteracijos ir moduliacijos. Laisvojo stiliaus melodikai ir harmonijai didelę reikšmę turėjo baroko epochoje klestėjusi muzikos retorikos teorija ir praktika (įvairios retorinės figūros). Laisvojo stiliaus polifonijoje faktūros balsai pasižymi plačiu diapazonu, nereglamentuojama intervalika (šuoliai tritonio, septimos, nonos intervalais); laisvai vartojami įvairių pavidalų disonuojantys garsai. Padidėjęs temų reikšmingumas pabrėžiamas jų eksponavimu vienu balsu pradedant kūrinius.

Melodikos tipai

Skiriami 2 laisvojo stiliaus melodikos tipai: tęstinis jausmingasis ir tęstinis figūracinis, tiesiogiai susijęs su melodijos plėtotę reguliuojančia akordų seka. Jausmingosios melodikos figūros apsupa pastovius tonacijos garsus. Figūracinė melodika plėtojama tiesiogiai dėstant tercinės struktūros akordų garsus.

Barokinė laisvojo stiliaus polifonija klestėjo Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Anglijoje, ne tokia populiari buvo Italijoje, Prancūzijoje. Stilius turėjo lemiamą reikšmę svarbiausiam baroko epochos polifoninės muzikos tipui – fugai – susiklostyti.

Laisvojo stiliaus tyrėjai

Laisvojo stiliaus polifoniją tyrė J. Ph. Kirnbergeris, S. Jadassohnas, H. Riemannas, E. Kurthas, J. M. Chomińskis, I. Pustilnikas, V. Protopopovas. H. Schenkeris veikale Laisvasis stilius (Der freie Satz 1935) laisvojo stiliaus terminą vartojo visos tonacinės muzikos esminiams struktūros ypatumams apibendrinti. Laisvąjį stilių atonaliojoje muzikoje tyrė E. Křenekas, H. Searle’as.

Lietuvių autoriai apie laisvąjį stilių

Laisvasis stilius nagrinėjamas ir lietuvių autorių veikaluose (V. Klovos Polifonija 2 d. 1966–85, R. Mikėnaitės XX a. polifonija ir jos apraiškos šiuolaikinėje lietuvių muzikoje 1987).

2309

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką